Vakarų Europoje bandoma įgyvendinti principą „vienodas užmokestis už vienodą darbą toje pačioje vietoje“ – siūloma į Europos Sąjungos (ES) šalis komandiruojantiems asmenims taikyti tokias pat darbo užmokesčio sąlygas kaip ir vietos darbuotojams.
Trumpai tariant – į Vokietiją vykstančiam vairuotojui mūsų vežėjai būtų priversti mokėti tokį atlyginimą, kokį gauna Vokietijos vairuotojai.
Neišgyvens
Lietuvos vežėjų asociacija yra įsitikinusi, kad taip stengiamasi iš Vakarų Europos rinkų išstumti naujųjų ES šalių vežėjus. „Mes protestuojame už bendrą Europos erdvę, kad galėtume laisvai judėti. Jei mus dar apmokestins, mes būsime priversti išnykti“, – teigė logistikos įmonės „Petras transport“ vadovas Petras Kazlauskas.
Vežėjų teigimu, jie nėra pajėgūs vairuotojams mokėti didesnių atlyginimų.
„Šiuo metu mūsų pelningumas labai žemas ir jau dabar neatlaikome konkurencijos su kitų šalių vežėjais“, – kalbėjo E.Mikėnas. Jo teigimu, stojant į ES buvo aptartos sąlygos, kurios laikui bėgant turėjo panaikinti transporto sektoriaus veiklos ES apribojimai. „Jie ne tik, kad liko, bet dar ir atsirado naujų,“ – sakė E.Mikėnas.
Jis įsitikinęs – darbo užmokesčio sulyginimas reiškia, kad būtų praktiškai panaikinama kainų konkurencija paslaugų sektoriuje, o tai pašalintų konkurencingumo veiksnius, kurie yra ES ekonomikos plėtros variklis.
Svarbu ne vien alga
Vežėjai nepatenkinti ne tik dėl to, kad, įsigaliojus naujai tvarkai, turėtų mokėti didesnius atlyginimus, bet ir dėl visos biurokratinės naštos, kuri ateitų kartų su pakeitimais.
Vairuotojai užsienio šalyse turėtų turėti savo atstovus, deklaruoti vairuotojų patekimą į vieną ar kitą šalį ir tvarkyti kitus dokumentus.
„Mums važiuojant į Afriką ar Portugaliją, pravažiuojant 5 šalis ,reikės kiekvienai valstybei duoti buhalterines ataskaitas“, – piktinosi E.Mikėnas.
Vairuotojai taip pat nesidžiaugia
Atrodo, tolimųjų reisų vairuotojai turėtų džiaugtis pertvarkomis – juk jiems tai reiškia didesnius atlyginimus.
Bet vežėjų teigimu, ir vairuotojus nauja tvarka gąsdina. „Vairuotojai irgi nepatenkinti, jie žiūri į ateitį, mąsto kas bus toliau, o jeigu sulygins atlyginimus tai bus blogai“, – kalbėjo P.Kazlauskas.
Jis teigė, kad vairuotojai supranta, kad dėl sulygintų atlyginimų daug įmonių bankrutuotų, daug vairuotojų prarastų darbus. „Yra norai ir yra galimybės. Galimybės dabar neleidžia mums daugiau mokėti“, – kalbėjo E.Mikėnas.
Iškėlė geltoną kortelę
Briuselio pasiūlymas numato, kad komandiruojamiems darbuotojams turi būti taikomos tokios pat darbo užmokesčio ir darbo sąlygų nuostatos, kaip ir vietos darbuotojams. Teigiama, kad dabartinė tvarka kelia nesąžiningą įmonių konkurenciją.
„Tai reiškia, kad komandiruojantiems darbuotojams dažnai mokamas mažesnis darbo užmokestis nei tą patį darbą dirbantiems vietos darbuotojams“, – teigiama EK pranešime. Dėl šių pakeitimų Lietuvos Seimas kartu su kitų Rytų Europos šalių parlamentarais pasinaudojo vadinamąja „geltonosios kortelės“ procedūra, kuri įpareigoja Europos Komisiją persvarstyti siūlomą teisės aktą.
„Visi tam pritarė, tačiau jokių veiksmų iš Europos komisijos dar nėra imtasi. Dėl to ir protestuojame prie Europos komisijos atstovybės – dėl jos neveiklumo,“ – pasakojo E.Mikėnas.
Pagal dabar galiojančias taisykles, į kitą valstybę narę komandiruoti darbuotojai yra siunčiančiosios įmonės ir jiems taikoma siunčiančiosios šalies teisė. Paprastai darbdavys neprivalo tokiam darbuotojui mokėti didesnį nei minimalų priimančios šalies darbo užmokestį.
Protestuoja ne tik Lietuvos vežėjai. Piketai prie Europos Komisijos atstovybių ir Prancūzijos ambasadų rengiami ir Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.
