IT skverbiasi į transporto sektorių

Lietuvos transporto sektorius pastaraisiais metais sparčiai keičiasi – vis daugiau procesų yra automatizuojami, taikomos išmaniosios skaitmeninės technologijos. Tai puikiai žino ir labai stiprus Lietuvos IT sektorius, kuris kurdamas elektroninius sprendimus ypač didelį dėmesį rodo būtent transporto ir logistikos įmonėms.

Didžiausią skaitmenizacijos naudą visų pirma pajus įmonės, kurios vykdo tarptautinę veiklą.
Didžiausią skaitmenizacijos naudą visų pirma pajus įmonės, kurios vykdo tarptautinę veiklą.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 31, 2016, 1:42 PM, atnaujinta May 23, 2017, 2:34 PM

Lietuvoje įsikūrusios IT bendrovės yra sukūrusios nemažai inovatyvių sprendimų sveikatos apsaugos, viešajam, švietimo ir, žinoma, logistikos sektoriams, teigia informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos „Infobalt“ eksporto ir investicijų vadovas Paulius Valiulis.

„Šiuo metu Lietuvos programinės įrangos kūrėjai intensyviai pristatinėja logistikos produktus ne tik vietinei, bet ir užsienio rinkoms. Vykdome tarptautinius projektus, kad mūsų kūrėjų e. sprendimai taptų labiau žinomi. Ilgametę patirtį turinčios IT įmonės yra išties pajėgios konkuruoti ir sėkmingiausius, Lietuvoje ištestuotus sprendimus pradeda eksportuoti“, – sako P. Valiulis.

Anot P. Valiulio, didžiausią skaitmenizacijos naudą visų pirma pajus įmonės, kurios vykdo tarptautinę veiklą, o krovinių gabenimo procedūros ateityje taps dar labiau valdomos programomis. Tai padės sutaupyti laiko bei finansų ir galiausiai teigiamai atsilieps galutiniam vartotojui.

Dėmesys neatsitiktinis

Vokietijos kapitalo logistikos įmonės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius pastebi vis didėjančią IT sprendimų paklausa ir pasiūlą: „Vien tik per dešimtmetį logistikos sektoriuje įvyko labai ryškūs pokyčiai. Čia vis didesnę reikšmę įgauna greitis, laikas ir tikslumas – tai yra tos priežastys, kodėl įmonės skaitmenines technologijas naudoja taip aktyviai. Transporto sektoriaus indėlis į Lietuvos BVP yra itin reikšmingas – beveik 14 proc. Į tokią didelę potencialių programinės įrangos pirkėjų rinką orientuojasi ir Lietuvos IT bendrovės.

Pasak pašnekovo, anksčiau transporto valdymo sistemos dažniausiai būdavo diegiamos siekiant kontroliuoti vairuotojus ir apsaugoti įmonės turtą, tačiau dabar vis daugiau įmonių jas diegiasi norėdamos optimizuoti savo veiklą ir tapti efektyvesnėmis. Didelė konkurencija skatina logistikos įmones išnaudoti kiekvieną galimybę sumažinti išlaidas, todėl elektroninės sistemos pamažu tampa privalomu įrankiu.

Būtina spėti

Ketvirtoji pramonės revoliucija jau čia, tad apie prisitaikymą prie jos nedelsiant reikia pradėti galvoti ir logistikos įmonėms, kurios nori pranokti konkurentus, išlikti konkurencingos tarptautinėje rinkoje.

„Verslo įmonėms nereikėtų atidėlioti pokyčių, kad galėtų žengti koja kojon su inovacijomis. Naujosios technologijos yra tokia sritis, kur prognozuoti ateitį yra labai sunku, ir gali būti, kad lūžis įvyks kur kas anksčiau. Tokiu būdu per vėlai susizgribusios bendrovės gali jau ir nesuspėti į nuvažiuojantį „Pramonės 4.0“ traukinį“, – sako bendrovės „B-NOVO Technologies“ vadovė Daiva Jankuvienė.

Neabejojama, kad transporto ir logistikos įmonės taip pat turės prisitaikyti, efektyvinti ir greitinti procesus. Pavyzdžiui, šiuo metu jau testuojami sunkvežimiai, kuriems nereikalingi vairuotojai. Tokios technologijos leis ne tik sutaupyti laiko, degalų, tačiau ir išvengti nelaimingų atsitikimų.

„Nors visa tai kol kas atrodo tik tolima ateities vizija, tačiau logistikos bendrovės turi tam ruoštis. Automatizavus savaeigio sunkvežimio darbą bus galima dar paprasčiau sekti transporto priemonių judėjimą, planuoti terminus ir lengviau organizuoti darbą. Natūralu, kad labai svarbų vaidmenį turės programinė įranga“, – sako „B-NOVO Technologies“ vadovė.

Jos teigimu, bendrovės gaminamas produktas, skirtas transportui ir ekspedicijai, jau dabar padeda sprendžiant laiko ir darbo krūvio, efektyvumo ir darbo užmokesčio kaštų mažinimo, automobilių parko valdymo klausimais. Su šiuo produktu – „Business Social for Logistics“ – įmonė siekia įsitvirtinti Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

Saugo ir optimizuoja

Kitas inovatyvios transporto valdymo sistemos pavyzdys yra bendrovės „Ruptela“ GPS sekimo įrenginiai, kurie įmontuojami į transporto priemones, ir programinė įranga, kuria naudojasi transporto vadybininkai. Sumontuotas įrenginys renka įvairius duomenis apie automobilį – vietą, greitį, degalų lygį ir sąnaudas, borto kompiuterio duomenis, durų atidarymo ir uždarymo momentus ir pan.

Surinkti duomenys yra perduodami ir analizuojami realiu laiku veikiančioje transporto stebėjimo ir kontrolės sistemoje. Naudodamiesi sistema transporto vadybininkai gali priimti sprendimus, padedančius geriau valdyti turimą transporto parką.

„Pagrindinis tokių sistemų tikslas yra padėti įmonėms efektyviau valdyti savo išteklius, susijusius su transporto priemonėmis. Šios sistemos yra naudojamos apsisaugoti nuo sukčiavimo ir vagysčių – degalų, transporto priemonės ir krovinio vagysčių, kontroliuoti vairuotojų darbą. Jos taip pat naudojamos optimizuoti transporto priemonių veiklą. Pradedant nuo geriausio maršruto sudarymo kroviniams pristatyti ir baigiant vairuotojų vairavimo stiliaus tobulinimu, siekiant ekonomiškesnio vairavimo. Daugiausia įmonių šiuo sprendimu naudojasi Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje. Taip pat per partnerius šias sistemas tiekiame į daugiau nei 110 valstybių“, – sako „Ruptelos“ rinkodaros ir verslo plėtros vadovas Aleksandras Golod.

Kiti lietuviški e. logistikos produktų pavyzdžiai: „Edimobile“ – bepopierinė tiekimo grandinė; „Track-pod“ – paskutinės mylios valdymas; „E-Krovinys“ – elektroninių paslaugų portalas, skirtas planuoti ir valdyti visus Lietuvos Geležinkeliais vežamus krovinius; „IS OPKIS“ – operatyvi pervežimų kompiuterinė informacinė sistema ir kt.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.