Sutarta tik dėl to, kad NPD nuo 2017-ųjų būtų didinamas nuo 200 iki 310 eurų, nors Darbo partija siūlė neapmokestinti minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio pajamų, kurios nuo šių metų liepos išaugs iki 380 eurų.
MMA didinimą 30 eurų valdžia palaimino jau anksčiau, tam iš esmės pritarė ir Trišalė taryba, nors bendros pozicijos laikėsi tik profsąjungų ir Vyriausybės atstovai, o darbdavių nuomonės išsiskyrė.
Dalis darbdavių mano, kad MMA didinama per dažnai, siūlo tai daryti tik kartą per metus, nes darbo užmokestis Lietuvoje auga greičiau nei darbo produktyvumas ir tai silpnins šalies ūkio konkurencingumą, sukels pirmiausia smulkiojo verslo įmonių bankrotų laviną.
Stambusis verslas daug palankiau žvelgia į MMA didinimą, nes dažniausiai ir taip moka šį rodiklį viršijantį atlyginimą.
Kai kurie ekonomistai ir opozicijos politikai dėl MMA didinimo kaltina valdančiuosius populizmu. Suprantama, valdžia norėtų didinti mažiausiai uždirbančių žmonių algas, taip tikėdamasi pelnyti jų palankumą per rinkimus. Bet nevertėtų skubėti neigiamai vertinti šių planų.
Aišku, kad svarbiausia milžiniškos emigracijos priežastis – vienas žemiausių ES atlyginimų lygis.
MMA augimas verčia darbdavius didinti ir kiek daugiau uždirbančių žmonių algas ir neabejotinai skatina ir vidutinio atlyginimo augimą. Tai daryti verčia ir darbo rankų pasiūlos mažėjimas.
Europos Komisija (EK) irgi atkreipė dėmesį į spartesnį nei produktyvumas algų augimą, bet, viena vertus, ilgą laiką buvo matomas priešingas procesas ir dabar tarsi kompensuojamas ankstesnis uždarbio atsilikimas, kita vertus, verslas pajėgus didinti našumą daugiau investuodamas į naująsias technologijas.
Žinoma, didinant MMA svarbu nepakenkti verslo konkurencingumui, o keliant NPD – neauginti valdžios sektoriaus deficito, ypač kai valdžia kartu paskelbė ir planus kelti pedagogų atlyginimus.
Tiesa, tai numatyta daryti ne staigiai, o penkerius metus kasmet didinant pedagogų algas po 5 proc. Šįmet nuo rugsėjo tam prireiks palyginti nedaug – maždaug 9,5 mln. eurų, bet vėliau reikės paskirti vis daugiau lėšų. O iš viso ši programa atsieis kone 200 mln. eurų.
Ar tai galima vadinti populizmu? Nebent todėl, kad didžiausia finansinė našta perkeliama biudžetams, kuriuos teks sudaryti kitai Vyriausybei, o ši raškys pedagogų dėkingumo vaisius jau per šiuos Seimo rinkimus.
Neapmokestinamųjų pajamų kartelės kėlimui entuziastingai pritaria visi – ir verslas, ir net opozicija. Tik kas nutiktų, jei valdantieji būtų paklausę vieno „darbiečių“ lyderių V.Gapšio ir kilstelėję NPD iki MMA lygio, vadinasi, iki 380 eurų?
Skaičiuojama, kad biudžetas tokiu atveju per metus netektų 242 mln. eurų, o valdžios sektoriaus deficitas išaugtų 0,5 proc. ir būtų pažeista fiskalinė drausmė.
Nemažai kainuos ir NPD didinimas iki 310 eurų. Papildomi eurai žmonių kišenėse kilstelės vartojimą, o tai leistų biudžetui kompensuoti dalį prarastų pajamų, bet vargu ar visiškai.
Biudžeto pajamų planą viršijanti Vyriausybė dar gali tikėtis, kad didindama NPD sugebės nepažeisti finansinių rodiklių.
Bet gerokai didesnę biudžeto deficito grėsmę sukeltų PVM lengvatų planai. Gal todėl valdančioji koalicija ir nesiryžo jų įgyvendinti, apsiribodama tik pažadais, kad prie šio klausimo sugrįš rudenį.
Regis, PVM lengvatos kelia daugiausia nesutarimų valdančiųjų gretose, nepalankiai šiuos sumanymus vertina prezidentė ir dauguma ekonomistų. Net socialdemokratai nėra vieningi, o premjeras vis keičia nuomonę.
Susidaro įspūdis, kad PVM lengvatų pažadai buvo pažerti po vos neįvykusios vadinamosios kalafiorų revoliucijos, kai sunervinti aukštų kainų vartotojai grasino boikotuoti prekybos centrus. Tačiau kažkodėl PVM lengvatą sumanyta taikyti ne daržovėms, o tik mėsai.
Premjeras A.Butkevičius prieš valdančiųjų partijų politinės tarybos posėdį pabrėžė, jog PVM iki 5 proc. gali būti sumažintas tik šviežiai ir atšaldytai mėsai, o jei produktai vis vien neatpigtų, po pusmečio lengvata būtų panaikinta.
Tačiau tokiam planui nebuvo pritarta, ir po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio vienas socialdemokratų vadovų G.Kirkilas jau kalbėjo kitaip – esą premjeras siūlo ne taikyti PVM lengvatą tik mėsai, o nuo kitų metų po 1 proc. mažinti bendrą šio mokesčio tarifą.
Logikos čia būtų daug daugiau. Per krizę PVM buvo padidintas nuo 18 iki 21 proc. neva laikinai, o dabar vėl būtų sugrąžintas buvęs tarifas. Ogi taikant lengvatą vien mėsai neaišku, kodėl skriaudžiami pieno, daržovių, kitų maisto produktų vartotojai ir gamintojai.
Bet iš PVM biudžetas surenka didžiausią pajamų dalį, tikimasi, kad šįmet – apie 3 mlrd. eurų.
Todėl net ir 1 proc. mažinant jo tarifą atsiveria šimtamilijoninė skylė, kurios padidėjęs vartojimas gali ir neužkamšyti.
Reikia gerai apskaičiuoti, ar pajėgs vykdyti socialinius įsipareigojimus, siekti nedeficitinio biudžeto ir dar mažinti PVM.
