Muzika, kuri skamba parduotuvėse – brangi, bet ji nenutils

Didžiosios Britanijos prekybos centruose „Marks & Spencer“ foninės muzikos nebeliks. Įmonė dėl to tik sutaupys. O ką apie tokią idėją mąsto Lietuvos prekybininkai?

Prekybininkų apklausti pirkėjai teigė, kad muzika sukuria gerą nuotaiką.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Prekybininkų apklausti pirkėjai teigė, kad muzika sukuria gerą nuotaiką.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Daugiau nuotraukų (1)

Vakaris Deksnys („Lietuvos rytas“)

Jun 5, 2016, 4:23 PM, atnaujinta May 22, 2017, 10:24 PM

Patogi vieta ir geros kainos – didžiausias masalas pirkėjams. O toliau – smulkmenos, kurios, pasirodo, irgi nemažai lemia.

Pavyzdžiui, patogus prekių išdėstymas, apšvietimas.

Ir, žinoma, fone skambanti muzika, kuri įprasta visuose bent kiek didesniuose prekybos centruose. Bet vien Autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai LATGA ir Lietuvos gretutinių teisių asociacijai AGATA mūsų šalies prekybos centrai per metus suploja ne vieną šimtą tūkstančių eurų.

Dirba ištisos komandos

Tačiau mokėti tenka ne tiktai už teisę leisti muziką. Pavyzdžiui, prekybos tinkle „Maxima“ ji groja centralizuotai (139 iš 235 veikiančių parduotuvių), o grojaraščius pagal įmonės pageidavimą sudaro tuo užsiimanti bendrovė.

Muzikos redaktoriai darbuojasi ir „Iki“ tinkle. „Mūsų įmonė turi savo prekės ženklo įtvirtinimo politiką, todėl sudarydami grojaraščius muzikos redaktoriai nuolatos bendrauja su „Iki“ įvaizdžio skyriumi.

Visur naudojant tą patį grojaraštį kuriamas bendras prekybos tinklo įvaizdis, o muzika tampa svarbiu veiksniu jį formuojant“, – aiškino įmonės atstovė Berta Čaikauskaitė.

Muzika nuolat keičiasi

Pastabesni parduotuvių lankytojai netrunka pastebėti, kad jose skambanti muzika keičiasi.

Pavyzdžiui, prekybos centruose „Maxima“ anksčiau buvo transliuojami tik nekomerciniai užsienio atlikėjų kūriniai.

Tačiau didžiosiose parduotuvėse, kuriose veikia vietinis radijas, jau galima išgirsti Marijono Mikutavičiaus, Andriaus Mamontovo, Manto, „Biplan“ ir kitų populiarių Lietuvos atlikėjų kūrinius.

„Pasirašę sutartį su AGATA gavome teisę transliuoti ir populiariausių užsienio atlikėjų muziką. Dabar klientai gali apsipirkti skambant, pavyzdžiui, Adele, Ellie Goulding, „Coldplay“ įrašams.

Apie pusė grojaraštyje esančių dainų yra Lietuvos atlikėjų, kita dalis – užsienio“, – pasakojo „Maximos“ atstovė R.Saulytė.

Pokyčius diktuoja ir šventės.

Pavyzdžiui, per Užgavėnes parduotuvėse buvo galima girdėti lietuvių liaudies dainas, per Valentino dieną – kūrinius apie meilę, o per Motinos dieną – apie mamas.

Ką jau kalbėti apie didžiąsias žiemos šventes, kai kelias savaites skambančios Kalėdų giesmės kai kam net ima lįsti ne tiktai per ausis, bet ir per gerklę.

Muzika parduotuvėse keičiama ir pagal savaitės dienas. Pavyzdžiui, antradieniais „Iki“ taiko didesnes nuolaidas senjorams. „Tai atsispindi ir grojaraščiuose, kurie tuomet būna pripildyti nuotaikingesnių populiariosios muzikos kūrinių.

O kai pirkėjų mažiau, skamba lėtesnė muzika. Taip parduotuvių darbuotojams sukuriama ramesnė aplinka“, – aiškino B.Čaikauskaitė.

Nepigus malonumas

Kiek tenka pakloti autoriams atstovaujančioms agentūroms?

Pasak „Iki“ atstovės, mokama pagal jų nustatytus įkainius.

O R.Saulytė neslėpė: „Maxima LT“ per metus sumoka beveik 94 tūkstančius eurų.

Pavyzdžiui, mažesnė negu 120 kvadratinių metrų parduotuvė asociacijai LATGA už foninę muziką per metus turi sumokėti ne mažiau nei 69,51 euro, o AGATA – ne mažiau kaip 34,75 euro.

Didesni prekybos centrai kasmet AGATA sąskaitą turi papildyti 0,29 euro už kvadratinį metrą prekybos salės ploto. LATGA įkainius skaičiuoja kiek kitaip – nelygu parduotuvės dydis, mokestis už kvadratinį metrą siekia nuo 0,38 iki 0,58 euro per metus.

Šiuo metu keturi didžiausi šalies prekybos tinklai – „Iki“, „Maxima“, „Norfa“ ir „Rimi“ – turi apie 715 tūkstančių kvadratinių metrų prekybos ploto.

Skaičiuojant net mažiausiu tarifu (0,67 cento už kvadratinį metrą abiem asociacijoms) kasmet už muziką jų šeimininkai turi suploti kone 480 tūkst. eurų.

Tiesa, dainos skamba ne visose parduotuvėse, todėl tokios sumos nesusidaro.

Nepaisant to, išlaidos nemenkos. Tad galbūt verta pasekti „Marks & Spencer“ pavyzdžiu ir atsisakyti muzikos? „To tikrai neplanuojame. Mums rūpi pirkėjai, o muzika sukuria nuotaiką“, – tvirtino B.Čaikauskaitė.

Tą patį teigė ir R.Saulytė. Anot jos, nuolat atliekami tyrimai ir apklausos rodo, kad skambančios melodijos suteikia teigiamų emocijų ir padaro apsipirkimą malonesnį.

Kovotojai su triukšmu nugalėjo

Kovos su triukšmu kampanijos dalyviai džiūgauja – Didžiosios Britanijos mažmenininkė „Marks & Spencer“ paskelbė pamažu atsisakysianti foninės muzikos savo parduotuvėse.

„Šis sprendimas priimtas atlikus išsamius tyrimus ir išnagrinėjus mūsų klientų bei kolegų atsiliepimus“, – pareiškė įmonės atstovė.

Pirmosios garso kolonėlės 300 įmonės parduotuvių Didžiojoje Britanijoje, kuriose muzika buvo leidžiama nuo 2006 metų, bus nutildytos per kelias ateinančias savaites, pranešė agentūra BNS.

Kampaniją prieš foninę muziką viešosiose vietose vykdanti grupė „Pipedown“ neseniai surengė protesto akciją prieš muziką, kurią renkasi „Marks & Spencer“, ir mažmenininkės sprendimą pavadino perversmu.

„Šis sprendimas, dėl kurio prekybos kompanija pati sutaupys pinigų, yra „Pipedown“ narių ir kitų žmonių metų metus ryžtingai vykdytos kampanijos rezultatas. Dabar galėsime apsipirkti tyloje“, – pareiškė grupė.

Pasak licencijavimo įmonės PRS, Didžiojoje Britanijoje parduotuvės moka už muzikos įrašus maždaug 1,6 tūkst. svarų (2 tūkst. eurų) per metus už 10 tūkst. kvadratinių metrų plotą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.