Tuo pat metu leidinys „Motherboard“ viešina straipsnius apie tamsiąją „Uber“ pusę. Čia pasakojama apie tai, kaip „Uber“ keičia ir keis pasaulį aplink mus. Tačiau ko nemato vartotojai, o galbūt ir kai kurie investuotojai? Pateikiame kelias istorijas, atskleidžiančias kitą „Uber“ pusę.
Vairuotojai – nusikaltėliai
Kartą žurnalistas Louisas Champaro įsėdo į „Uber“ mašiną Meksike ir, kalbėdamasis su vidutinio amžiaus vairuotoju, pajuokavo, kad būtų gerai turėti daktaro diplomą. Į tai vairuotojas Albertas atsakė, kad gali padėti jį gauti. Vėliau žurnalistas pasidomėjo, kas buvo tas vairuotojas – nelegalių verslų tarpininkas.
Dirbti vairuotojais gali įvairiausių sluoksnių žmonės, kai kurie yra iš nusikalstamo pasaulio ir čia nieko keista. Bet Meksikoje sutartys su kriminaliniu pasauliu savaime tampa pragyvenimo šaltiniu, tarpininkai taip pat užsidirba. Žurnalistui kelionė nuo jo namų iki vieno Meksikos rajonų, kuriame didžiausias nusikalstamumas, kainavo apie 60 dolerių. O bendrovei ši kelionė nesiskyrė nuo visų likusių.
Autorius rašo, kad taksistas Albertas vežioja tam tikrų paslaugų norinčius keleivius jau beveik dvejus metus ir jam niekada nebuvo kilę problemų. Tokia veikla nėra reta Meksikoje, nusikaltėliai dažnai naudojasi vairuotojais, kad jie atvežtų klientų. Tam „Uber“ vairuotojai yra idealūs. Meksikoje tokių vairuotojų gali būti šimtai.
Viskas, ko reikia norint tapti kitu žmogumi Meksikoje, – tikro dokumento pavyzdys, kurį galima nesunkiai pasigaminti kompiuteriu ir nesudėtingomis nuotraukų redagavimo programomis. Ir dar būtų neprošal turėti šiek tiek pinigų. Beje, žurnalistui netikras diplomas būtų atsiėjęs maždaug 400 dolerių.
Fiktyvūs keleiviai
Chanui, kuris dirba didžiausio „Uber“ konkurento „Didi Kuaidi“ vairuotoju, atėjo sunkūs laikai, jis gali ištisas dienas važinėti po Pekiną ir negauti nė vieno užsakymo. Vieną kartą jis nusprendė perimti viską į savo rankas. Kurį laiką panaršęs internete jis rado, kaip ištaisyti padėtį, tereikėjo rasti žmonių, kurie už tam tikrą pinigų sumą darytų fiktyvius užsakymus.
Mokėti už netikrus iškvietimus gali pasirodyti kvaila, tačiau ne Kinijoje, nes ten vyksta arši kova tarp „Uber“ ir „Didi“. Kiekvienas, norėdamas laimėti šią kovą, bando pritraukti kuo daugiau vairuotojų. „Uber“ išmoka papildomas sumas nuo kelionės kainos. Jeigu vairuotojai atlieka daugiau negu 50 užsakymų per savaitę, išmokų suma padidėja iki 130 procentų.
Kinijoje, kuri garsi internetiniais troliais, rasti žmogų, galintį padaryti kelis mygtuko spustelėjimus, nėra sunku. Fiktyvūs keleiviai turi savo kodinius žodžius. Vairuotojas, kuriam reikia kliento, vadinamas pacientu, netikras keleivis – aukle, o užsakymas, kurį reikia atlikti, – skiepu.
Pacientas gali paprašyti „skiepo“ tada, kai jis niekuo neužsiima arba keliauja pas tikrą keleivį, kad padidintų pelną ir kelionių skaičių. „Skiepų“ ypač prireikia piko ir nakties metu, kai „Uber“ išmokamas priedas yra maksimalus. Maršrutas aptariamas iš anksto. Schemoje taip pat aktyviai naudojami nemokamų kelionių kuponai, suteikiami naujiems vartotojams.
Vienišiaus darbas
Internete galima rasti daugybę „Uber“ vairuotojų forumų visomis kalbomis, bet angliškas „UberPeople“ greičiausiai pats didžiausias. Skaitytojui iš šono jis gali tapti langeliu į vairuotojų gyvenimą, kuris slepiamas nuo keleivių. Išanalizavus forumo pokalbius, galima pastebėti, kad labiausiai paplitusi nuotaika – pasipiktinimas. Pasipiktinimas nepagrįstais skundais, prastais reitingais, besikeičiančiais įstatymais ir netgi jaunais vairuotojais, kurie „Uber“ dirba tik laisvalaikiu.
Optimistinė vairuotojo nuotaika dažniausiai vis blogėja ir tai atskleidžia „Uber“ problemą, didelį išeinančių vairuotojų skaičių. Naujas vairuotojas forume dažnai išgirsta ne pačius maloniausius atsakymus į savo klausimus ir pasiūlymą bėgti iš „Uber“ kuo greičiau.
Vairuotojai rašo, kad būti „Uber“ vairuotoju – vadinasi, būti vienišam, nors dirbi su žmonėmis. Vienišumą dar labiau pabrėžia veidmainiški vairuotojų ir keleivių santykiai. Taip, vairuotojai būna mandagūs, tačiau tik todėl, kad palaikytų aukštą reitingą. Išskyrus interneto forumus, vairuotojai net neturi kolegų, su kuriais galėtų aptarti savo darbo dienas.
Parengė Kristina Rancaitė
