2015-ųjų pradžioje prisnūdęs būsto rinkos aktyvumas atkuto – praėjusiais metais būsto kainos kilo 3,3 proc., daugėjo sandorių.
„7 iš 10 bankų šiais metais tikisi kainų augimo iki 7 proc., Lietuvos bankas (LB) prognozuoja 3-4 proc. kainų augimą“, – teigė LB valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Išskiria Vilnius
NT specialistai ir ekonomistai pirmiausia pabrėžia, kad kalbant apie būsto kainų augimą, reikėtų išskirti Vilniaus miestą.
„Kol kas rinkos perkaitusia nereikėtų vadinti, nedidelė grėsmė yra nebent Vilniaus mieste“, – teigė „Oberhaus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Vilniuje būsto kainos per metus pakilo 5,5 proc., tačiau likusioje Lietuvoje būsto rinka išliko vangi.
„Kainos praktiškai neauga. Jei palygintume jį su dugnu, pasiektu 2007-2008 metais, kainos tėra vos kelias procentais didesnės“, – kalbėjo S.Vagonis.
Vilniuje kainos nuo krizinio dugno yra atsispyrusios 20 proc., tačiau iki tuo metu išpūsto kainų burbulo joms dar trūksta 30 proc.
„Gerai yra tai, kad pastaruoju metu Vilniuje atlyginimai auga sparčiau nei NT kainos, o tai reiškia, kad sostinėje būstas dabar yra net įperkamesnis, nei jis buvo sunkmečiu. Nors kainos tuomet buvo daug mažesnės“, – kalbėjo NT rinkos specialistas.
Nuoseklus augimas
Panašaus būsto kainų augimo tikimasi ir ateityje.
„Prognozuojame, kad per artimiausią penkmetį NT kainos Vilniuje turėtų augti panašiai kaip atlyginimai – po 5-7 proc. per metus“, – teigė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tokį augimą jis laiko tvariu, nes būsto kainoms didėjant kartu su pajamomis, gyventojų perkamoji galia ir būsto įperkamumas nemažėja.
„Po truputi auga kainos visoje Lietuvoje, tik tempai gerokai mažesni. Jei Vilniuje augimas yra 5,5 proc., tai likusioje Lietuvoje, priklausomai nuo miestų, jis siekia 2-3 proc.
Prognozuojame, kad kainos ir toliau didės, bet augimas turėtų būti nuoseklus. Nesinorėtų, kad kainos imtų kilti dešimtimis procentų“, – kalbėjo S.Vagonis.
Burbulas nesipučia
V.Vasiliauskas, kalbėdamas apie NT kainų augimą pabrėžė, kad rinka atsigauna, tačiau kainų burbulo - nesitikima.
„Iš esmės būsto kainos didėja tik dėl augančių darbo sąnaudų, tai yra – didėjančių atlyginimų. Iš dalies jos kyla ir dėl to, kad gerėja statomo būsto kokybė, pavyzdžiui energetinis efektyvumas, kurio siekiant į pastatus būtina daugiau investuoti“, – sakė N.Mačiulis.
Ir žmonių lūkesčiai dėl būsto kainų augimo – teigiami: lietuviai drąsiai perka nekilnojamąjį turtą.
„Labai gerai, kad Vilniuje yra ir didelė NT pasiūla. Statytojai nemažina apsukų ir kasmet pastato apie 3,5 tūkst. naujų būstų“, – teigė S.Vagonis.
Jis spėjo, kad šiemet kainos turėtų augti greičiau nei praėjusiais metais, tačiau patikino, kad didesnių sukrėtimų NT rinkoje būti neturėtų.
Kada verta sunerimti?
Jei kylančios NT kainos dar nereiškia, kad pučiasi kainų burbulas, kokie tad ženklai įspėja apie jo pavojų?
„Svarbiausias burbulo bruožas - sparčiai kylančios kainos. Pastaruoju metu to nejuntame, nes kainos didėja panašiai kaip atlyginimai“, – teigė N.Mačiulis.
Sunerimti reiktų, jei būsto kainos augtų sparčiau nei gyventojų pajamos – tokį reiškinį matėme 2005-2007 m.
„Tuomet būsto įperkamumas labai sparčiai krito, bet žmonės vis tiek tikėjosi, kad kainos ir toliau didės, todėl pirko būstą“, – prisiminė ekonomistas.
Šiandien tokia problema neatrodo reali, nes pasiūla – didelė. Net sparčia augant NT paklausai, nemažėja jų pirkimo sandorių.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, nors šiuo metu nekilnojamojo turto kainų burbulo rizikos Lietuvoje nėra, bankai nuolat yra pasirengę imtis priemonių, jei situacija keistųsi.
„Mes esame paruošę instrumentus, pirmiausia - susijusius su kapitalu, kuriais galėtumėme pristabdyti paskolų pasiūlą, jei matytume, kad rinka smarkiai įkaito. Taip pat visą laiką yra galimybė grįžti prie atsakingo skolinino“, – kalbėjo LB vadovas.
Skandinavijos burbulai
Kitokia situacija nei Lietuvoje klostosi Skandinavijoje. Švedijoje NT kainos pernai kilo apie 13 proc. Nuo 2012 m. jos jau pakilo 36 proc.
„Skandinavijos šalys turi problemą – ten yra didelė NT paklausa, tačiau maža pasiūla, dėl to kainos auga labai greitai“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Lietuvos bankas Švedijos nekilnojamojo turto burbulo sprogimą įvardijo kaip vieną iš grėsmių Lietuvos bankų sistemai, tačiau nesitikima, kad jis turėtų labai pakenkti Lietuvai.
N.Mačiulis teigė, kad tiesioginės NT burbulo sprogimo įtakos Lietuva neturėtų pajusti, nes mūsų bankų sistemos priklausomybė nuo Švedijos finansų sistemos yra sumažėjusi. Pasikeitę finansų srautai iš Skandinavijos šalių nepaskeis padėties Lietuvoje.
„Žinoma, jeigu Švedijos ekonomika patirtų gilesnį nuosmukį, jo įtaką pajustume per prekybinius ryšius, nes Švedija tampa vis svarbesnė mūsų verslo partnerė“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Tiesa, jis pabrėže, kad kol kas burbulo sprogimo nei mums, nei švedmas bijoti nereikėtų: „Situacija yra valdoma per labai žemas palūkanas. Mažai tikėtina, kad Švedijos centrinis bankas per artimiausius 2 metus pradės tas palūkanas didinti“.
