„Jeigu bus visiškai įvykdytas „didžiosios“ privatizacijos planas, 2016 metų pabaigoje Rezerviniame fonde liks apie 1,3–1,4 trilijono rublių (apie 17,5–18,9 mlrd. eurų), kuriuos teoriškai bus galima „ištempti“ iki 2017 metų pabaigos“, – paaiškino analitinio departamento „IK Region“ direktorius Valerijus Vaisbergas, pridurdamas, kad jeigu vyriausybė neįvykdys turto pardavimo planų, tai kitais metais ji disponuos tik keliais šimtais milijardų rezervinių rublių“ (kalbama apie 2013 m. liepos mėn. Rusijos vyriausybės patvirtintą 2014–2016 metų stambiausių kompanijų prognozuojamą privatizavimo planą, pagal kurį buvo numatyta iki 2016 metų sumažinti valstybės dalį daugelio stambių akcinių bendrovių įstatiniame kapitale, tačiau, pasak agentūros „Interfax“, šis planas „dėl blogos konjunktūros 2014–2015 metais praktiškai nebuvo įgyvendinamas“. – Red.).
Jeigu naftos kaina šiais metais išliks apie 40–45 doleriai už barelį, tai metų pabaigoje Rezerviniame fonde gali likti apie 1–1,1 trln. rublių, mano banko „Gazprombank“ ekonominio prognozavimo centro vyriausiasis ekspertas Jegoras Susinas. 2017 metais fondas gali visiškai išsekti, jeigu naftos kaina nesugrįš į ankstesnį lygį – daugiau kaip 50 dolerių už barelį, teigia ekspertas.
Priminsime, kad 2003 metais Rusijoje buvo įsteigtas Stabilizavimo fondas – vienas iš pagrindinių Rusijos valstybinių fondų. 2008 metų vasario 1 dieną jis buvo padalintas į Rezervinį fondą ir Nacionalinės gerovės fondą.
Iš Rezervinio fondo kompensuojamos išlaidos, susijusios su socialinėmis reikmėmis, dengiama užsienio skola. Iš Nacionalinis gerovės fondo mokamos pensijos.
2013 metais suformuluota (o 2015 metais „numarinta“) fiskalinė taisyklė numatė, kad biudžeto išlaidos turėtų būti planuojamos atsižvelgiant į vidutinę naftos kainą per pastaruosius kelerius metus, o ne vadovaujantis prognozėmis.
Aukštų naftos kainų laikais didesnės biudžeto pajamos, gautos naftos kainai pakilus virš apskaičiuotosios, buvo nukreipiamos į Rezervinį fondą. Taip buvo iki tol, kol sankcijos, nuvertėjęs rublis ir krentančios naftos kainos nepastatė į pavojų Rusijos biudžeto. 2016 metų pradžioje Rezerviniame fonde buvo 3,6 trln., o birželio 1 dieną – jau tik 2,6 trln. rublių.
Finansų ministerijos duomenimis, dalis Rezervinio fondo lėšų užsienio valiuta iš sąskaitų Rusijos banke (2,67 mlrd. dolerių, 2,34 mlrd. eurų ir 0,41 mlrd. svarų sterlingų) buvo parduota už 390 mlrd. rublių, o gautos lėšos pervestos į vieningą federalinio biudžeto sąskaitą jo deficitui finansuoti. Pernai finansų ministerija išleido biudžeto deficitui finansuoti 2,6 trln. rublių, o daugiausia išleista 2015 metų gruodį – 710 mlrd. rublių.
Šių metų gegužę Finansų ministerija pranešė, kad planuoja tolygiai leisti Rezervinio fondo lėšas. Vėliau finansų ministras Antonas Siluanovas pripažino, kad planuotos išlaidos gali didėti.
Parengė Leonas Grybauskas
