„Galima suprasti, kad kompiuterį turinti buhalterė, kuri paslaugas klientams teikia dirbdama iš namų, tikrai neturi daug įmonės turto. Tačiau daugelis bendrovių įsikūrę pastatuose, turi įrangos, nuo kurios dažniausiai visiškai priklauso jų veikla, kito turto. Nelaimės atveju praradimai gali būti tokie, kad verslo išvis neliktų“, – sako „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius Tadas Dovbyšas.
Nori drausti net kartingus
Apdrausti galima viską – nuo patalpų, tiek nuosavų, tiek ir nuomojamų, taip pat staklių, picos krosnių ar kitų veikloje naudojamų įrengimų iki darbo kompiuterių ir net viešojoje erdvėje pastatytų kavos aparatų. Apdraudžiamos ir įmonės turimos atsargos – tiek pagamintos prekės, tiek ir žaliavos.
Draudikai pastebi, kad smulkios įvairią naują veiklą vykdančios įmonės neretai nori apdrausti gana savitą turtą, pavyzdžiui, bepilotes skraidykles ir ant jų montuojamą įrangą, prekybos centruose demonstruojamus televizorius ar kavos apartus, kartingus ir pan. Tačiau smulkieji verslininkai rečiau rūpinasi įprasto turto, tokio kaip patalpos, draudimu.
„Matome, kad verslininkai labai gerai suvokia akivaizdžią riziką – bepilotė skraidyklė gali nukristi su visa įranga, o kavos aparatą – nuniokoti vandalai. Tačiau kai reikia pagalvoti apie kito turimo turto – patalpų, biuro įrangos – draudimą, tai jie linkę manyti, kad šiam turtui nieko nenutiks. Vis tik dažniausiai tai būna iki pirmos patirties. Tiesa, rinkoje nėra praktikos drausti labai smulkius, paprastai padidintos rizikos turto vienetus. Vis tik tokios paslaugos klientams gali būti pasiūlomos, jeigu jie renkasi kompleksines draudimo paslaugas“, – sako T.Dovbyšas.
Turto draudimas paprastai apima tam tikroje savininkui priklausančioje vietoje esantį turtą, kuris iš esmės yra naudojamas tuo nurodytu adresu. Draudimas šį turtą apsaugo nuo išorinio poveikio, kaip antai stichijos, inžinerinių tinklų avarijos, elektros tinklo gedimai, gaisrai ir pan.
Tačiau labai svarbu draudiminius atvejus atskirti nuo tų, kai įranga sugenda ar susidėvi. Draudžiamieji įvykiai laikomi, kai žala kyla dėl trečiųjų asmenų veiklos ar kito išorinio poveikio. Pravartu žinoti, kad tam tikri įrangos gedimai taip pat gali būti apdrausti, tačiau kitokia draudimo rūšimi.
Kenčia nuo vandalų
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, verslas, neskaičiuojant autotransporto įvykių, daugiausia žalų patiria dėl vagysčių ir vandalizmo. Tokie atvejai sudaro bemaž trečdalį visų draudžiamųjų įvykių. Nuostoliai dėl šių veiklų pernai vidutiniškai siekė 700 eurų. Didelė dalis ir užpylimų atvejų – ketvirtadalis, o vidutinė žala dvigubai didesnė nei dėl vagysčių ar vandalizmo. Didžiausių nuostolių verslui dažniausiai pridaro ugnis.
„Neretai verslininkams sunku įsivaizduoti, kas gali nutikti jų turtui. Žinoma, ugnies žala akivaizdžiausia, tačiau ir vandens užpylimai yra reikšmingi. Pavyzdžiui, jeigu sandėliuojama brangi vardinė kosmetika, o sandėlį per liūtį užlieja ir sudrėksta pakuotės, brangias prekes iš esmės tenka nurašyti. Tai yra įmonės turtas, kuris gali būti apdraustas. Taip pat ir gaisras, net ir nedidelis ir greitai užgesintas, vis tiek gali pridaryti didelių nuostolių, nes patalpos ar prekės iškart įsigeria degėsių kvapo – tai irgi draudiminis įvykis“, – pasakoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Verslo saugumui dėmesio stinga
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ šį pavasarį atliktas smulkių ir vidutinių įmonių tyrimas atskleidė, kad įmonės Lietuvoje su įvairiomis rizikomis, grėsmėmis susiduria gana dažnai, tačiau kartais į tai žiūri pro pirštus. Mažiausiai dėmesio verslo saugumui skiria smulkiosios įmonės, iš sektorių – prekybos, aptarnavimo paslaugų bendrovės.
Tiesa, draudikai pastebi, kad didesnės, ypač prekes ir paslaugas eksportuojančios įmonės, turinčios daugiau ryšių su užsieniu, verslo draudimo paslaugomis naudojasi kur kas aktyviau. Pirmiausia tai lemia pačių įmonių politika. Be to, klientams Europoje svarbi jų partnerių Lietuvoje verslo etika, procesai, patikimumas ir galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus. „Vakarų šalyse verslas iš esmės neįsivaizduojamas be draudimo. Pirmiausia dėl to, kad tik taip įmonės gali užsiimti savo tiesiogine veikla, apsidrausdamos nuo tam tikrų išorės rizikų. Tuo tarpu Lietuvoje neretai susiduriame su atvejais, kai smulkaus verslo įmonės nesiima jokių saugumo priemonių, tarkim, neturi pakankamai gesintuvų ar priešgaisrinės sistemos ir panašiai. Kartais galvojame, kad verslininkai nesuvokia vertės to, ką patys sukūrė“, – sako T.Dovbyšas.
Keturi žingsniai link efektyvaus rizikų valdymo
1. Įmonės turto auditas. Aprašykite savo įmonės turtą: patalpas, tiek nuosavas, tiek nuomojamas, gamybos įrenginius (stakles, spausdinimo mašinas ir pan.), biuro įrangą (kompiuterius, spausdintuvus) ir visus gaminius, kuriuos turite sandėlyje. Įvertinkite, kiek visa tai kainuoja. Į auditą įtraukite ir investicijas, kurių artimiausiu metu gali prireikti, pavyzdžiui, patalpoms gerinti ar naujoms staklėms pirkti.
2. Nuostolių įvertinimas. Įvertinkite, kokių nuostolių verslui gali lemti kiekvieno iš aprašyto turto vieneto praradimas. Sugedus spausdintuvui, lentpjūvės veikla greičiausiai nesustos, bet be staklių dirbti negalėsite. Be to, įvertinkite, kokių sąnaudų galite patirti, jeigu nespėsite laiku įvykdyti įsipareigojimo užsakovams.
3. Rizikų sąrašo sudarymas. Kiekviena veiklos sritis turi savo specifiką, kuri dažniausiai yra susijusi su tam tikromis grėsmėmis. Apgalvokite, kokios išorės rizikos dėl jūsų veiklos pobūdžio jums kelia nerimą ir jų tikimybė nutikti yra gana reali, užfiksuokite jas. Pavyzdžiui, įmonė, dirbanti su degiomis medžiagomis ir skysčiais, šio sąrašo viršuje įrašys gaisrą, taip pat darbuotojų sveikatą, logistikos bendrovė – transporto žalas ir pan.
4. Rizikų prevencijos planas. Rizikų valdymas yra įmonės veiklos dalis. Apgalvokite, kokių veiksmų pirmiausia turite imtis, kad anksčiau surašytų rizikų tikimybė būtų mažesnė arba turėtumėte finansų susidariusiems nuostoliams padengti. Rizikas valdyti padeda tiek fizinės apsaugos priemonės, tiek darbų sauga ir darbuotojų mokymai, taip pat draudimas. Tačiau efektyviausias yra kompleksinis požiūris į išorės rizikų valdymą.
