Vienam 15 metų ir vyresniam žmogui pernai teko vidutiniškai 14 litro absoliutaus alkoholio, arba 0,2 litro mažiau nei 2014-aisiais, tokius išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.
Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir panašiai), arba 1,9 proc. mažiau nei 2014 metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 5,8 mln. dekalitrų (13,8 proc. mažiau), alaus – 26,8 mln. dekalitrų (3,6 proc. mažiau).
Anot statistikų, kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2015 metais mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 35 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse – 67 procentus.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai padidėjo 0,9 procento. Labiausiai pabrango vermutas (11 proc.), vaisių ar uogų vynas (8 proc.), likeris (7,7 proc.), Lietuvoje pagaminta degtinė (3,3 proc.), o atpigo alus – 5,2 procento. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2015-ųjų kovo pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Pernai buvo pagaminta 1,15 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį – 2,1 proc. daugiau nei 2014 metais. Fermentuotų gėrimų gamyba pernai sumažėjo 26 proc. iki 4,9 mln. dekalitrų. Iš fermentuotų gėrimų ypač sumažėjo putojančių fermentuotų gėrimų (36,1 proc.), vaisių ar uogų vyno (19,6 proc.), neputojančių gėrimų (17,5 proc.) gamyba, bet išaugo sidro gamyba (1,5 proc.).
Vynuogių vyno ir vermuto pernai pagaminta 0,4 mln. dekalitrų – 27,1 proc. mažiau nei 2014 metais. Daugiausia pagaminta alaus – 31,1 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 2 procentais.
Pernai mažėjo visų alkoholinių gėrimų importas ir eksportas. Alaus sumažėjo atitinkamai 26,1 ir 6,3 proc., vyno – 24,9 ir 30,4 proc., spiritinių gėrimų – 14,9 ir 3,7 proc., fermentuotų gėrimų – 11,2 ir 37,1 procento.
Neskaičiuojami emigrantai ir šešėlis
Lietuvos gyventojai suvartoja 13 litrų absoliutaus alkoholio per metus, jei įvertinsime emigrantų išsivežamą gėrimų kiekį bei pridėsime šešėlį.
Tikslesnis alkoholinių gėrimų suvartojimo skaičius gaunamas iš oficialiai Statistikos departamento šiandien paskelbto alkoholio vartojimo rodiklio – 14 litrų absoliutaus alkoholio kiekvienam vyresniam nei 15 metų šalies gyventojui, tai 0,2 litro mažesnis kiekis nei praėjusiais metais – atėmus emigrantų ir tolimųjų reisų vairuotojų išsivežamą alkoholio kiekį bei pridėjus šešėlį.
„Gauname 13 litrų ir tai yra logiška – esame tame pačiame lygyje, kaip Čekija, Vengrija, Portugalija ar Slovakija“, – sako Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentė.
Pasak E. Šiškauskienės, šiemet Statistikos departamentas pirmą kartą per nepriklausomybės metus patikslino alkoholio suvartojimo skaičiavimo metodiką: įvertino užsieniečių Lietuvoje įsigytą bei restoranuose ir kavinėse suvartotą alkoholinių gėrimų kiekį bei atitinkamai – Lietuvos gyventojų užsienyje išgertą alkoholio dalį, ir vadinamosiose „duty free“ parduotuvėse parduodamą gėrimų dalį.
„Džiugu, kad Statistikos departamentas įsiklauso į ekspertų pastabas ir šiandieninio gyvenimo realijas. Tai teigiamas signalas ir geri pirmieji žingsniai. Vis dėlto akivaizdu, kad dalis svarbių dedamųjų dar liko neįtraukta – emigrantų išvežimai sudaro reikšmingą dalį. Taip pat ir šešėlinė dalis alkoholinių gėrimų rinkoje vis dar yra didelė, todėl abiejų šių dedamųjų ignoruoti negalima, jei norime matyti realų vaizdą“, – sako E. Šiškauskienė.
Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės, kiek stebina Statistikos departamento pasiūlymas skaičiuoti lietuvių užsienyje suvartojamą alkoholinių gėrimų kiekį. Lietuva yra bene vienintelė tokią metodiką taikanti šalis – to nedaro kitos Europos valstybės.
„Tokia iniciatyva mūsų statistiką daro sunkiai palyginamą su kitų šalių pateikiamais skaičiais, kurie nevertina savo piliečių užsienyje įsigyjamo ir suvartojamo gėrimų kiekio, net jei kalbame apie tokias šalis kaip Švedija, kur įprasta alkoholinių gėrimų vykti apsipirkti į kaimyninę Estiją“, – atkreipia dėmesį E. Šiškauskienė.
Išsamų tyrimą, kiek alkoholinių gėrimų išsiveža emigrantai, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakymu, atliko rinkodaros tyrimų bendrovė „Synopticom“, apklaususi 509 ilgiau nei šešis mėnesius užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius. Apklausa parodė, kad 84 proc. emigrantų vežasi su savimi arba jiems yra atvežama alkoholinių gėrimų iš Lietuvos. Tai sudaro 2,08 l absoliutaus alkoholio kiekvienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui.
Šešėlinės alkoholinių gėrimų rinkos dalis nustatoma pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto trijose Baltijos šalyse, Lenkijoje, Švedijoje ir Baltarusijoje atliekamą šešėlio tyrimą, rengiamą bendradarbiaujant su Austrijos ekspertu dr. Friedrich‘u Schneider‘iu. Naujausias tyrimas parodė, kad nelegali stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka 2015 m. Lietuvoje sudarė 22 proc. Tai sudaro 1,5 l absoliutaus alkoholio kiekvienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui.
Kol kas nėra tiksliai įvertinta tolimųjų reisų vairuotojų išvežamų alkoholinių gėrimų dalis, tačiau alkoholio vartojimo tyrimą atlikusios bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ specialistų skaičiavimais, tai taip pat turi įtakos bendrai statistikai. Tokiu atveju gali paaiškėti, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas suvartoja net ir mažiau nei 13 litrų absoliutaus alkoholio per metus kiekvienam vyresniam nei 15 metų šalies gyventojui. Išsamus vairuotojų išvežamo alkoholinių gėrimų kiekio tyrimas šiuo metu atliekamas.
