Tokius rezultatus rodo apibendrinti 26 Klaipėdos LEZ teritorijoje veikiančių įmonių, kuriose praėjusių metų pabaigoje dirbo beveik 2500 darbuotojų, veiklos rodikliai. Remiantis šiais duomenimis, Klaipėdos LEZ yra antras po uosto objektas pagal jo reikšmę regiono ekonominei plėtrai.
Dauguma sutartis dėl veiklos Klaipėdos LEZ pasirašiusiųjų įmonių – užsienio kapitalo pramonės bendrovės, veikiančios plastiko, elektronikos prietaisų, plieno konstrukcijų gamybos, taip pat energetikos, metalo apdirbimo srityse. Didžiausios iš jų pagal apyvartą – dvi iš didžiausiųjų Europoje polietilentereftalato (PET) granulių gamintojų – Ukrainos kapitalo „Neo Group“ bei Tailando kapitalo „Orion Global PET“, Lietuvos kapitalo biodyzelino gamintoja „Mestila“, viena moderniausių Danijos kapitalo žuvies perdirbimo kompanijų Europoje „Espersen“ ir jau 14 m. Lietuvoje veikianti Japonu kapitalo įmonė „Yazaki“, kuri yra vienas stambiausių laidų rinkinių automobiliams gamintojas pasaulyje. Čia taip pat įsikūrusios Skandinavų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Baltarusijos, Airijos kapitalo įmonės. 8 įmonės – Lietuvos kapitalo.
Praėjusiais metais Klaipėdos LEZ pasirašė 3 naujas sutartis su UAB „Vėjo projektai“, UAB „Adrem LEZ“ bei UAB „Advantec turtas“, kurios čia ketina pradėti vystyti savo veiklą jau 2016-2017 m. Valstybės pagalba Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įmonėms 2015 m. siekė vos 4,98 mln. EUR, o bendra suteiktos pagalbos suma nuo veiklos pradžios – 36,4 mln. t.y. apie 6 proc. šių įmonių investicijų regione.
„Vertinant Klaipėdos LEZ patirtį 2015 m. galima apibendrinti, kad valstybei investavus 1 eurą, šis grįžo 6,35 eurais verslo investicijoms, 7,25 eurais sumokėtais mokesčiais ir beveik 40 eurų atliktais pirkimais Lietuvoje“ – sako E. Kiudulas.
Klaipėdos LEZ duomenimis, laisvosios ekonominės zonos įmonės 2015 m. investavo daugiau nei 31 mln., valstybei sumokėjo 36 mln. mokesčių, iš Lietuvos įmonių prekių ir paslaugų pirko už 197 milijonus eurų. Paskaičiuota, kad nuo Klaipėdos LEZ veiklos pradžios 2002 m. zonoje veikiančios įmonės viso investavo apie 546 mln. eurų.
Įmonės, veikiančios Klaipėdos LEZ gali susigrąžinti iki 70 proc. investicijų sumos. Pirmuosius 6 veiklos metus jos atleidžiamos nuo pelno mokesčio, o sekančius 10 metų jis mažinamas perpus – t.y. iki 7,5 proc. Šioms įmonėms 6 metus taip pat netaikomas nekilnojamojo turto mokestis, neapmokestinami dividendai.
Teritorijoje gali būti plėtojamos visos Lietuvos įstatymų leidžiamos veiklos, išskyrus tas, kurios yra įstatymo draudžiamos. Šias veiklas gali vystyti tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonės nepriklausomai nuo jų veiklos masto.
„Investuotojai taip pat sukūrė apie 2500 darbo vietų ir sutelkė aplink save dar apie 90 teritorijoje veikiančių smulkių ir vidutinių verslų, iš kurių dauguma yra svarbi jų tiekimo, gamybos ar paskirstymo grandinės dalis. Tokiu būdu kiekvieno investuotojo atėjimas sukuria naujas galimybes vietos verslui ir regiono gyventojams – mažina nedarbą, skatina darbo užmokesčio augimą“ – sako Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas.
„Tokie veiklos rodikliai reiškia, kad kiekvienas iš 141 šiuo metu naudojamų zonos teritorijos hektarų (iš kurių 60 ha užima infrastruktūra) pernai generavo vidutiniškai po 5,9 mln. eurų BVP. Atitinkamai „įdarbinus“ visą 1253 ha bendrą šešių LEZ plotą regionuose Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kėdainiuose, Kaune ir Marijampolėje, vidutiniškai būtų galima užtikrinti apie 20 000 darbo vietų didelio nedarbo teritorijose ir juose sukurti penktadalį šalies BVP. Todėl siekiant šalies ekonomikos augimo ir regionų atskirties mažinimo būtų protinga dar kartą įvertinti valstybės pagalbos investuotojams regionuose politiką, taip pat efektyvinti ir kiek įmanoma labiau integruoti susijusių institucijų pastangas siekiant pritraukti užsienio investuotojus“ – sako Eimantas Kiudulas, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovas.
