Oficialios statistikos, kokios yra dažniausios įmonių bankroto priežastys, nėra. Vis tik tai neretai susiję su pernelyg dideliais verslo įsipareigojimais finansų įstaigoms, pradelstais mokėjimais, kurie susidaro dėl pačių įvairiausių priežasčių.
„Nėra baigtinio sąrašo priežasčių, dėl ko įmonės bankrutuoja. Be abejonės, dažniausiai – tai finansinės priežastys, kurias lemia daugybė persipynusių ir vienas kitą papildančių veiksnių. Vienoms įmonėms užtenka prarasti vieną – pagrindinį – klientą, kitų vadovams pritrūksta kompetencijos planuoti veiklą, suvaldyti finansų srautus. Trečios gali užsidaryti ir ištikus nelaimei, pavyzdžiui, jei per gaisrą sudega jų turtas“, – sako kreditų biuro „Creditinfo“ Kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Maskeliūnienė.
Žalos kasmet didėja
Didžiausios Lietuvoje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pernai verslą draudžiančiose smulkiose ir vidutinėse įmonėse kasdien buvo fiksuota vidutiniškai po dvi nelaimes, kuriose nukentėjo darbuotojai, po vieną vandalizmo atvejį, kas antrą dieną – po vandens padarytą žalą ir bent kartą per savaitę – po gaisro atvejį. Iš viso per metus užfiksuota daugiau kaip 16 tūkst. tokių draudžiamųjų įvykių.
„Analizuodami draudžiamųjų įvykių statistiką šiame verslo segmente pastebime, kad kasmet žalos didėja. Pavyzdžiui, vidutinė gaisro, kilusio mažoje ar vidutinėje įmonėje, žala viršija 18 tūkst. eurų, technikos ar įrangos gedimo – apie 7 tūkst. eurų. Tačiau yra buvę atvejų, kai gaisras pridarė 150 tūkst., vanduo – 25 tūkst., o avarija – 1 mln. eurų nuostolių“, – sako „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius Tadas Dovbyšas.
Pasak jo, tokios žalos gali sudrumsti ne vienos smulkios ir vidutinės įmonės gyvenimą. Skaudžiausia, kai dėl to tenka stabdyti veiklą arba įmonę visai uždaryti.
Sunkumų patirtų trečdalis
Draudimo bendrovė neseniai pristatė pirmąjį šalyje Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo atsparumo išorinėms rizikoms indeksą, kuris iliustruoja šio segmento įmonių patirtį susiduriant su nelaimėmis bei elgseną imantis rizikų valdymo priemonių.
Pasak T.Dovbyšo, šių metų indekso reikšmė – 69, o tai reiškia, kad smulkių ir vidutinių įmonių atsparumas tokioms rizikoms, kaip gaisrai, vagystės ir kt., yra vidutinis. Nerimą kelia tai, kad net trečdalis mažų ir vidutinių įmonių, šiandien susidūrusios su išorės grėsmėmis, sunkiai susidorotų su finansiniais sunkumais, rizikuotų savo veikla ir jos sėkminga ateitimi.
„Deja, bet tenka girdėti istorijų, kai žaibiškos vagystės, gaisrai pridaro tokių nuostolių, po kurių verslas nebegali atsistoti ant kojų. Taip jau yra, kad kol sekasi, kol niekas netrukdo įmonei augti ir plėstis, negalvojama apie galimus iššūkius ir rizikas – visas dėmesys sukoncentruotas į plėtrą, didesnius užsakymus, didesnes pajamas. Taip prevencijos klausimai metų metais lieka nuošalyje. Tačiau labai apmaudu, kai, rodos, per akimirksnį vieną dieną prarandama viskas, kas buvo kurta ilgus metus“, – sako T.Dovbyšas.
Pasirūpinti neranda laiko
Draudikams pritaria ir „Creditinfo“ ekspertai. R.Maskeliūnienės pastebėjimu, patirties planuojant finansinius srautus ir valdant rizikas pritrūksta ne tik jaunam verslui.
„Įprasta manyti, kad pradedančios įmonės yra labiau rizikingos, tačiau vidutinis bankrutavusių įmonių amžius Lietuvoje yra 10 metų. Taigi, ir ilgai veikiančių įmonių vadovai stokoja vadovavimo įgūdžių, pamiršta geriau apsaugoti savo verslą nuo galimų iššūkių“, – sako R.Maskeliūnienė.
Jos pastebėjimu, įmonės į problemas panyra įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, bendrovė pernelyg didele dalimi verslą finansuoja skolintomis lėšomis, tačiau pasikeitus rinkos sąlygoms praranda pajamas, o įsipareigojimų sumažinti nebegali. „Rizikinga ir pernelyg sparti plėtra. Sparčiai augančioms įmonėms reikia daug papildomų finansinių atsargų. Jeigu įmonė neturi patirties planuoti pinigų srautų, neužsitikrina finansavimo šaltinių, ji nebepajėgia susidoroti su užsakymais ir atsiranda atsiskaitymo sutrikimų“, – pastebi kredito rizikos vertinimo specialistė.
Pasak jos, Lietuvos įmonės mokymuose, konferencijose ir seminaruose girdi patarimų, kad reikia imtis tam tikrų saugiklių, vertinti riziką, turėti planą „B“. Suprantama, kad šiuos patarimus savo veikloje jos pritaiko skirtingai. „Lietuvoje nemažai tokių įmonių, kurių tikslas išgyventi šią dieną, kadangi yra prisikaupę įvairių kitų spręstinų klausimų. Todėl įgyvendinti visus namų darbus nėra nei laiko, nei galimybių“, – sako R.Maskeliūnienė.
3 svarbiausi žingsniai, kurie padės verslui tvariai augti
Plėtros planavimas. Įmonės, ypač jaunos, nori augti sparčiai. Tai įmanoma, tačiau reikia pasiruošti. Vienas pagrindinių patarimų planuojant plėtrą – lėšų apyvartiniam kapitalui finansuoti ieškoti iš anksto, o ne tada, kai pinigų pritrūksta. Be to, išankstinis planavimas – tai ženklas ir finansų įstaigai, kad jūsų įmonė geba parengti verslo planą, susidėlioti veiksmus, prioritetus ir nusistatyti saugiklius. Tai prielaida palankesniam kredito rizikos įvertinimui ir geresnėms finansavimo sąlygoms.
Finansinis lankstumas. Finansinių instrumentų prieinamumas palengvina verslo plėtrą ir gali būti puikiu finansiniu gelbėjimosi ratu atsiradus likvidumo sunkumams. Tačiau pernelyg aukštas finansinių įsipareigojimų lygis įvairioms institucijoms gali tapti našta ir taip apriboti įmonės lankstumą. Jei įmonė yra per daug įsipareigojusi finansų įstaigoms, staiga pasikeitus rinkos sąlygoms ar įvykus ekonominiam sukrėtimui, gali tapti sunku išgyventi. Tad derėtų pasverti, kokią dalį verslo verta finansuoti skolintomis lėšomis.
Rizikų valdymas. Galima tikėti savo verslo partnerio mokumu ir viltis, kad jis nepasikeis į blogąją pusę. Tikėtis, kad gaisras ar kitos išorės rizikos aplenks verslą. Tačiau tikėjimas skiriasi nuo atsargumo. Atsargumas skatina pasidėti pagalves ten, kur galima suklupti. Todėl versle būtina galvoti apie galimas rizikas – tiek vidines, tiek išorines – ir ruoštis jų valdymui iš anksto. Verslo draudimas, su teisininku paruoštos bendradarbiavimo sutartys, tvarkinga technika ir jos nuolatinė priežiūra – tai taip pat svarbūs tvaraus verslo požymiai.
