Ar pavyks Darbo kodekse įteisinti nesąmonę?

Spėjimai, kad su Darbo kodeksu gali būti bandoma prastumti absurdiškų nuostatų, pasitvirtino. Vakar Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas užsimojo nemenkai – nutarė įpareigoti darbdavius ketvirtadalį pelno padalyti darbuotojams.

R.Jurgaičio nuotr.
R.Jurgaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Vakaris Deksnys („Lietuvos rytas“)

Jun 16, 2016, 1:51 PM, atnaujinta May 21, 2017, 2:15 PM

Komitetas palaimino tokią parlamentaro, „Drąsos kelio“ atstovo Vytauto Antano Matulevičiaus pataisą. Anot agentūros BNS, jos autorius siūlė šių lėšų neapmokestinti pelno mokesčiu, o darbuotojų skatinimo apimtis ir tvarka būtų numatoma kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Tačiau tam komitetas nepritarė.

Komiteto narys „darbietis“ Ričardas Sargūnas aiškino, kad įmonės, kurios deklaruoja nesiekiančios pelno, kaip tik turi didelį pelną.

„Siūlymas logiškas. Ar turime didžiausias algas? Ar ne dėl darbo jėgos menko apmokėjimo išvažiuoja žmonės?“ – klausė socialdemokratas Algirdas Sysas.

Šitokie absurdu kvepiantys svarstymai papiktino darbdavius. Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos, darbo užmokesčio dydis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas.

Darbuotojo alga priklauso nuo jo darbo patirties, kvalifikacijos, kompetencijos, įgūdžių, išsilavinimo.

„Šis pasiūlymas gali duoti ne teigiamą, o atvirkščią rezultatą, nes skatintų įmones mažinti pelną. Be to, mokesčių našta šiems „25 procentams pelno“ stipriai išaugtų.

Ši dalis būtų apmokestinama ne tik pelno mokesčiu (15 proc.), bet, išmokant darbuotojams, ir gyventojų pajamų (15 proc.) bei socialinio draudimo (40 proc.) mokesčiais“, – paskelbė pramonininkai.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas svarstė, kad šitokia nesąmonė gali pasitaikyti tik komunistuojančių fantastų knygose, bet ne rinkos ekonomikos valstybėje.

„Jei jau imamasi tokių sprendimų, ką daryti, kai įmonė patirs nuostolių? Paprašyti darbuotojų, kad ketvirtadalį jų padengtų?“ – klausė Ž.Šilėnas.

Tiesa, tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra sukurtas būdas pasidalyti pelnu (arba nuostoliais) su darbuotojais. Taip nutinka tokiais atvejais, kai jiems kaip dalis atlygio pasiūlomos įmonės akcijos arba galimybė už sutartą kainą jų įsigyti ateityje.

„Tuomet, jei įmonė gauna pelno, akcijų vertė pakyla, o jų turinčio žmogaus turto vertė – irgi. Jei akcijos atpinga, tenka susitaikyti su nuostoliais.

Tai – įprastas ir visiems žinomas skatinimo būdas. Tačiau tai, kas siūloma Seime, yra visiškas absurdas“, – teigė Laisvosios rinkos instituto vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: panaikintas R. Žemaitaičio Seimo nario mandatas