Amatų centrai – galimybė atgaivinti ištuštėjusį kaimą

Lietuvoje egzistuojant dideliems didžiųjų miestų ir regioninių miestelių pragyvenimo lygio skirtumams, pastarieji yra priversti aktyviai ieškoti papildomų galimybių savo gyvenamosios vietovės finansiniam lygiui kelti. Čia gyventojai neretai patiria socialinę, ekonominę atskirtį, vyrauja bedarbystė arba trumpalaikiai sezoniniai darbai, emigracija. Vienas iš kaimo vietovių išskirtinumų, į kuriuos atsižvelgta visai neseniai – galimybė kurti ir plėsti tradicinių amatų centrus, taip ne tik išsaugant tradicijas, bet ir kuriant darbo vietas, auginant pragyvenimo lygį, keliant vietovės patrauklumą turistams ir tokiu būdu palaikant kitus vietos verslus.

Amatų centrai<br>Užsakovo nuotr.
Amatų centrai<br>Užsakovo nuotr.
Amatų centrai<br>Užsakovo nuotr.
Amatų centrai<br>Užsakovo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 17, 2016, 9:46 AM, atnaujinta May 21, 2017, 12:56 PM

Lietuvoje šiuo metu skaičiuojama apie 20 oficialių tradicinių amatų centrų, dar apie 60 – įkurtų bendruomenėse, kaimo sodybose. Pasak Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausiosios specialistės Eglės Martinkienės, ši veikla yra puikus naujų darbo vietų ir pajamų šaltinis, o dar vienas labai svarbus aspektas – tradicinių amatų gaminių gamyba leidžia išsaugoti ir etninės kultūros vertybes. Žemės ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą“ veiklą „Tradicinių amatų centrų plėtra“ ir taip plėsti tradicinių amatų centrus, o tuo pačiu prisidėti ir prie ekonominės plėtros kaimo vietovėse.

Į ką atsižvelgti?

Anot Žemės ūkio ministerijos specialistės, tradicinių amatų centrai veikia skirtingai – vieni yra įprasti tradicinių amatų centrai, kiti veikia kaip muziejų padaliniai, treti priklauso turizmo ir informacijos centrams. Juose vykdomos veiklos taip pat priklauso nuo to, koks amatas labiau paplitęs konkrečiame regione, pavyzdžiui, galima mokyti kulinarinio paveldo paslapčių, keramikos ar odinių dirbinių gamybos, supažindinti su istoriniais radiniais.

„Vienas svarbiausių prioritetų, pagal gautą KPP paramą atnaujinant arba plečiant amatų centrus, – atrasti centro išskirtinumą ir savitumą, jį puoselėti bei surasti šiai veiklai neabejingų amatininkų, kurie svariai prisidės prie tokio centro išlaikymo“, – sako E. Martinkienė.

Jos teigimu, aktyvinant prekybą centruose sukurtais gaminiais ir organizuojant pramoginę-edukacinę veiklą, galima stipriai pakelti kaimo ekonominį našumą. Be to, šiuose centruose gali burtis keli skirtingų sričių amatininkai, kurie turėtų galimybę ne tik užsiimti edukacine veikla į centrą užsukantiems lankytojams, bet ir užsidirbti iš prekybos savo gaminiais bei pristatyti tautinį paveldą turistams iš Lietuvos bei užsienio šalių.

Vienas gerųjų pavyzdžių – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos sritį „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ įsteigtas Reškutėnų amatų centras. Jam buvo skirta 200 000 eurų paramos suma. Švenčionių rajone centras įsikūrė archeologiniu bei etnokultūriniu požiūriu išskirtinėje vietovėje, įsteigtas, siekiant išsaugoti ir puoselėti krašto tradicinius amatus, apjungti liaudies amatininkus, sudaryti sąlygas gaminti ir populiarinti savo gaminius. Centre veikia pynimo, audimo, verpimo, vėlimo, keramikos, medžio dirbtuvės, taip pat planuojama kepti naminę duoną, spausti sūrius, gaminti naminę girą. Planuojama įrengti biblioteką, skirtą tradiciniams amatams, amatininkų gaminiais prekiautų „Krautuvėlė“.

Finansinė parama gali siekti 200 tūkst. eurų

Paraiškos pagal KPP priemonės „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“ veiklos srities „Parama investicijoms į kaimo kultūros ir gamtos paveldą“ veiklą „Tradicinių amatų centrų plėtra“ pradėtos rinkti nuo 2015 m., parama jau skirta šešiems tradicinių amatų centrams. Galimybe paramai gauti dar galima pasinaudoti šių metų gegužės–birželio mėnesiais.

Pareiškėjais gali būti viešieji ir juridiniai asmenys. Didžiausia paramos suma vienam projektui pagal priemonę negali viršyti 200 000 eurų. Tradicinis amatų centras turi apimti ne mažiau kaip 3 skirtingų sričių tradicinius amatus, o iš jų ne mažiau kaip pusė turi būti pripažinti tautinio paveldo produktais.

Pagal minėtą KPP veiklos priemonę, remiama tradicinių amatų centrų, kurie patenka į tradicinių amatų centrų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 3D-206, plėtra.

Priemonės veiklos tinkamumo sąlygos ir reikalavimai: ▪ projektas turi būti įgyvendinamas kaimo vietovėje, miestelyje, mieste ar savivaldybės centre, išskyrus didžiuosius Lietuvos miestus (Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Panevėžį ir Šiaulius); ▪ tradicinių amatų centro veikloje dalyvauja tradiciniai amatininkai, sertifikavę tautinio paveldo produktus; ▪ tradicinis amatų centras teikia viešąsias paslaugas (vykdo mokymus, edukacinius užsiėmimus, rengia paskaitas, demonstruoja tradicinius amatus ir kt.); ▪ projektas turi atitikti savivaldybės plėtros strateginį planą.

Norintys teikti paraiškas tai gali padaryti iki birželio 30 dienos.

Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.