Žemės ūkio viceministro Sauliaus Cironkos teigimu, pagal KPP programą gautos ir panaudotos lėšos prisidės prie mažesniųjų kaimelių atgaivinimo ir ekonomikos plėtros, kadangi verslas juose – dažnai nepelnytai pamiršta, tačiau finansiškai naudinga galimybė. Tinkamai išnaudoję pagerėjusią infrastruktūrą, gyventojai gali stipriai pagerinti savo šeimos finansinę padėtį.
„Investicijos į kelius skatina visos šalies ekonomiką – gyvenimo sąlygos mažesniuose kaimuose yra gana patrauklios, čia nemažai galimybių užsiimti tradicine žemės ūkio ar kita alternatyvia jam veikla – pavyzdžiui, kaimo turizmo, amatų centrų kūrimu ir plėtra, be to, čia žemė gerokai pigesnė nei miestų pakraščiuose. Vietoje įkūrus poreikius išpildantį verslą, galima prisikviesti ne tik vietos gyventojų, bet ir turistų“, – pastebi viceministras.
Kelių tvarkymo svarba
Projektai paramai buvo atrenkami pagal nustatytus kriterijus: numatomo rekonstruoti kelio vidutinį metinį paros eismo intensyvumą, vietovės gyventojų skaičių, kelių su žvyro danga dalį, esančią kaimo vietovėje. Pastarasis aspektas – žvyro danga, dėl kurios dulkėjimo kenčia aplinka, eismo saugumas bei žmonių gyvenimo kokybė, – ypač reikšmingas. Dulkių dalelės gali būti išnešiojamos net iki šimto metrų atstumu, prasiskverbti į žmonių namus, padengti augaliją ir net sukelti sveikatos problemų, pavyzdžiui, alergiją.
„Sunkiai pravažiuojami žvyro keliai apsunkina ir važinėjimąsi verslo reikalais, netvarkomi keliai užkerta kelią gyventojams pajudėti iš kaimų. Neskiriant lėšų atokių kaimų keliams rekonstruoti, po kelių metų jie gali tapti išvis nepravažiuojami, o tuomet jų sutvarkymui lėšų prireiks gerokai daugiau“, – pastebi viceministras.
Ilgai netvarkoma žvyrkelio dangos medžiaga gali būti nusviedžiama ir nuplaunama nuo kelio paviršiaus, tuomet kelias pradeda irti, formuojasi nelygumai. Tokie keliai lemia ir didesnį degalų sunaudojimą.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2015 metų pradžioje Lietuvoje buvo 7 225 km valstybinės reikšmės žvyrkelių, kurių didžioji dalis (87 proc.) neatitiko minimalių reikalavimų.
Kelių tvarkymui – daugiau nei 14 mln. eurų
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, Lietuvos automobilių kelių direkcija 2015 metais teikė paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) gauti lėšų vietinės reikšmės keliams įrengti. Finansuojamas galėjo būti tik vietinės reikšmės kelias, kuris yra skirtas vietiniam susisiekimui, nepriskiriamas prie magistralinių, krašto kelių kategorijų ir nepriklauso savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (arba) fiziniams asmenims, organizacijoms ar jų padaliniams.
NMA sulaukė net 158 paraiškų, iš kurių teigiamai įvertintos buvo 118. Projektams įgyvendinti skiriama paramos suma siekia beveik 14,5 Eur. 2017 m. antroje pusėje planuojama projektus įgyvendinti šiuose regionuose:
• Alytaus regione 6 projektai; • Kauno regione 9 projektai; • Klaipėdos regione 17 projektų; • Marijampolės regione 9 projektai; • Panevėžio regione 14 projektų; • Šiaulių regione 15 projektų; • Tauragės regione 12 projektų; • Telšių regione 11 projektų; • Utenos regione 15 projektų; • Vilniaus regione 10 projektų.
Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros internetiniuose puslapiuose (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
