Prie tradicijų pripratę lietuviai yra įsikalę į galvas, kad audringomis pramogomis garsėjanti Palanga – turtingus anūkus turinčių močiučių kurortas. Šventoji – irgi močiučių, bet – varguolių. Miestelio seniūnė Veronika Skeberdytė apgailestavo, kad turėdama puikų, ne prastesnį už Nidos paplūdimį, Šventoji laikoma pigaus poilsio vieta, todėl verslas čia vengia investuoti.
Bet neskubėkime visokių tirų, nebaigtų statyti poilsio namų kompleksų ir „bičių namelių“ prigrūstos Šventosios nurašyti kaip sovietmečio sapnus sapnuojančio kurortinio draustinio. Tai – miegančioji gražuolė, kuri palengva bunda.
Ne prasčiau už Nidą
Užkalnio padermės snobai turbūt taškysis trolių įsiūčio seilėmis, išgirdę, kad išlepusiems miesčionims patogumų ir pramogų šykštinti Šventoji pavadinta gražuole.
Neįtikinamas toks komplimentas varguolių rojumi pravardžiuojamai Šventajai atrodė ir šių eilučių autoriui. Kol neseniai, praėjusią savaitę, apsistojus Palangoje vienąkart įkyrėjo atseit puošnios ponios Palangos siauras, purvinai rusvos spalvos smėlio paplūdimys. Nešvarios kopos su milijardais skruzdėlių, tuščios skardinės ir vienkartinės stiklinės, išmėtytos pajūryje, nors sezonas dar nebuvo prasidėjęs.
Sėdęs į autobusą atvykau į Šventąją, nieko gero ten nesitikėdamas – buvau prieš 4 metus ir, iš pirmo žvilgsnio, mažai kas pasikeitė. Nusmurgęs miesteliūkštis.
Tik Jūros gatvė – aptvarkyta, pakeistas nuo sovietinių laikų ilgai dryksojęs šaligatvis. Akivaizdžiai mažiau „bičių namelių“ – atsiradę mažų kotedžų tipo kurortinių namų, taip pat ir mažieji kurortiniai nameliai, nors ne visi, bet daug jų atrodo moderniai. Su tualetais ir dušais viduje, ne lauke ir po vieną dešimties namelių gyventojams.
Atėjus į tądien dar tuščią pajūrį akys nušvito nuo fantastiško vaizdo: akinančiai baltos kopos. Plati, marmuro baltumu spindinti paplūdimio juosta. Jokių skruzdžių, uodų, mašalų ir kito tokio „gėrio“, kurio apstu Palangoje. Vietiniai sakė, jog net sezono įkarščio metu po kopas nenaršo įkyrūs prekiautojai, išversta gerkle rėkaujantys apie šaltą alų, karštus čeburekus (iš tiesų – drungnus ir bjauriai riebius) ir keptą duoną (siaubingai brangią, kietą ir neskanią).
Neįtikėtina – paplūdimio grožis ir patogumas poilsiautojams, geras dviračių takas nuo Šventosios iki Palangos verslininkų nevilioja čia investuoti, atidaryti kavines, statyti modernius poilsio namus.
Šventosios sąstingio mįslės
Kontrastas tarp paplūdimio, natūralios gamtos grožio ir paties miestelio, kuris smarkiai apšiuręs ir tiesiog alsuoja nuobodumu, daugiau nei ryškus.
Pabandžiau perlaužti Šventosios nesėkmių kodą.
Tiesą sakant, daug laužyti ir nereikėjo. Prieš 4 metus man ekskursiją pėsčiomis po Šventąją surengęs bendruomenės tarybos narys, miestelio seniūnaitis Ramutis Šeštokas tada rodė visus kurorto skaudulius: suklypusius, tvankius vasarnamius be patogumų, dvokiantį tualetą prie centrinio paplūdimio, apleistus, nebaigtus statyti poilsio namų kompleksus, net išlikusį gatvės pavadinimą rusiškai Jūros gatvės galukiemyje.
Šios vasaros pradžioje R.Šeštoko, Šventosios patrioto, širdis pradėjo atsigauti.
„Nemažai pasikeitimų įvyko – ir į gerąją pusę“, – optimistiškai nusiteikęs sakė R.Šeštokas.
Įvaizdžio gadintojas Nr.1 buvo būtent pigūs ir nepatogūs, iš esmės nelegalūs namukai, kuriais ir pasižymi Šventoji. Pigūs – sąlygiškai, lito laikais ankštas namelis su išviete lauke kainuodavo apie 40–60 litų parai.
Praėjusiais metais Palangos valdžia suskaičiavo, kad Šventojoje yra apie 100 tokių nelegalių nameliūkščių. Šiemet vietos valdžia ėmėsi veiksmų prigriebti jų savininkus.
Bet susidūrė su rimtomis kliūtimis. Seniūnė V.Skeberdytė paaiškino: „Ne visi tie nameliai – Palangos savivaldybės žinioje. Vieni pastatyti ant žemės, kuri priklauso miškų urėdijai, kiti – Nacionalinės žemės tarnybos žinioje. Miškininkai jau ėmė daryti tvarką, procesas vyksta.“
Galima rasti pigių kambarių
Patogumu poilsiautojams, atrodo, susirūpino ir nuomotojai. Pastatyta nemažai naujo tipo, rąstinių namukų. Nuomos kainos dabar, vasaros pradžioje, labai panašios, kaip ir Palangoje už panašios kokybės būstą. Nuo 30 iki 50 eurų parai.
Tačiau kainos, kurios pateiktos interneto puslapiuose, anaiptol nebūtinai tokios, kokios tampa pasiderėjus su savininkais.
Man pavyko birželio pabaigai–liepos pradžiai susitarti dėl namelio nuomos tik už 18 eurų parai. Pigiau kalafiorų!
Kaip paaiškino savininkė – tualetas viduje, dušas – tame pačiame pastate, tik įėjimas iš kiemo pusės.
Kitas nuomotojas siūlė erdvų kambarį su visais patogumais ir virtuvėle, taip pat birželio mėnesio pabaigai, už 40 eurų.
Žinoma, dar tik sezono pradžia, birželio ir liepos orai dar neaiškūs, tad nuomotojai kol kas nesibrangina.
„Elija“ nusikratė pančių
Vakarietiškų standartų komforto pasiūla Šventojoje taip pat yra. Pavyzdžiui, „Kuršių kaimo“ kvartalas ar „Elijos“ devynaukščiai jei ir nealsuoja prabanga, tai yra labai netoli jos.
Tai, kad po 8 metų teisminio karo prokurorai nuėmė leteną nuo „Elijos“ daugiaaukščių – irgi nemenka paskata Šventajai atsigauti. Išsinuomoti apartamentus čia siūloma už 700 eurų 7 nakvynėms. Bet prašmatniuose daugiaaukščiuose galima rasti ir kambarį už 400 eurų 7 nakvynėms.
„Elijos“ devynaukščiai ilgai buvo įšaldyti, kol vyko teismai. Prokuratūra įtarė, kad statyba buvusi nelegali. Po ilgus metus trukusių teismų paaiškėjo, kad – ne, verslininkai buvę teisūs.
„Eliją“ pastačiusios įmonės „Baltijos pirkliai“ vadovas, Palangos miesto tarybos narys Vaidas Šimaitis sakė, kad valstybei rengiamas didelis ieškinys už verslui padarytą žalą, bus reikalaujama atlyginti nuostolius.
Kokia ieškinio suma, verslininkas dar nenorėjo atskleisti, bet prasitarė – labai nemaža.
V.Šimaitis sutiko pasidalinti mintimis, atsakydamas į klausimą: kodėl verslas vengia investuoti į Šventąją, atgaivinti apleistus, sovietmečio pabaigoje pradėtus statyti poilsio namų kompleksus, nors puikus, Kuršių neriją primenantis paplūdimys galėtų pritraukti daugybę turistų, poilsiautojų?
„Apskritai kalbant, Šventajai atsigauti trukdo reiškiniai, būdingi ir visai Lietuvai. Emigracija, mažėja žmonių. Kitas dalykas – tie atseit pigūs nameliai. Kol mūsų žmonėms atrodys, kad ilsėtis tvankiose ir ankštose dėžutėse be dušo, su lauko išvietėmis yra gerai, tai Šventosios įvaizdis toks ir liks, kaip pigaus kurorto. Žmonės nenoriai keičia įpročius. O juk apsižiūrėjus Šventojoje galima rasti keturių žvaigždučių lygio viešbutį, už normalią kainą. Netiesa, kad Šventojoje ir net Palangoje poilsiauti brangiau nei užsienyje“, – tvirtino verslininkas.
Kurortas – ne išlepėliams
Šventoji iš tiesų yra nebloga vieta smaguriams, ypač žuvies mėgėjams. Rūkyta žuvis čia šviežesnė ir skanesnė nei Palangoje – bent jau tokia nuomonė yra paplitusi.
Vasaros sezono pradžioje kioskuose rūkytos žuvies kaina neatrodė gąsdinanti. Šviežias, dar beveik žiopčiojantis karšto rūkymo upėtakis – 7,40 Eur už kilogramą. Didelis karšis – 4,50 Eur už kilogramą.
Kainos kavinėse – nei labai didesnės, nei labai mažesnės, kaip ir Palangoje.
Populiariame „Paršelio rojuje“ cepelinai – dideli, nors ir ne „karmėlaviniai“ – 4 eurai. Šviežios menkės kepsnys, labai nemenka porcija – 5 eurai.
Tiesa, ko jau trūksta Šventojoje, ypač jaunimui – tai pramogų, triukšmo ir palangietiškos „basanavkės“, kur galėtų pademonstruoti atseit firminius drabužėlius, pirktus Gariūnų turguje ar Gelažniko krautuvėlėje.
„Šventoji gal ir netaps triukšmingu kurortu. Tai aktyvų poilsį pamėgusių turistų vieta. Čia daug natūralios gamtos, geras dviračių takas iki Palangos. Gera vieta tiems, kuriems svarbiausia ne civilizacijos komfortas, o gražus pajūris, gamta“, – sakė Šventosios seniūnė V.Skeberdytė.
