LLRI prezidentas pasisakė, kam naudingas naujas Darbo kodeksas

Antradienį Seimas priėmė naująjį, daug kalbų sukėlusį Darbo kodeksą. Apie tai, ar jis naudingas darbdaviams, ar darbuotojams „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

LLRI prezidentas pasisakė, kam naudingas naujas darbo kodeksas<br>J. Stacevičiaus nuotr.
LLRI prezidentas pasisakė, kam naudingas naujas darbo kodeksas<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė, Lietuvos ryto televizija

Jun 21, 2016, 8:13 PM, atnaujinta May 21, 2017, 1:40 AM

– Sakote, kad Darbo kodekso projekte – per mažai lankstumo. Kur konkrečiai?

– Leidžiama daugiau sutarčių tipų, žmonės galės laisviau pasirinkti, kokia forma jiems dirbti, o tai yra gerai, tačiau tuo pat metu sutarčių skaičius yra apribojamas. Sakoma, kad darbuotojas su darbdaviu galės susitarti dirbti pagal projektinio darbo sutartį, kad darbas tęsis tol, kol vyks projektas. Tokį gerą dalyką įveda o tuo pačiu metu sako, kad tokių sutarčių darbo vietoje negali būti daugiau nei 10 proc. Lygiai tas pats būtų su nenustatytos apimties darbo, terminuotomis sutartimis.

– Kur įžvelgiate problemą? Darbuotojui reikia socialinių garantijų. Neterminuotos darbo sutartys tam tikrų dalykų dažniausiai negarantuoja.

– Matosi tokia nuostata, kad kuo daugiau darbuotojų norima sukišti į neterminuotas darbo sutartis. Iš tos nuostatos ir ateina mintis, kad gal ir gerai, bet tegu jų nebūna per daug. Yra pridėta daugybė „saugiklių“: jeigu dirbi darbą pagal terminuotą sutartį, bet netyčia išdirbi vieną dieną ilgiau, tai sutartis tampa neterminuota, jei tavo darbe gali įžvelgti neterminuoto darbo požymių, neva sukčiauji, pasiėmęs projektinį darbą, vėlgi nutemps į neterminuotas sutartis.

– Ką siūlote?

– Labai gerai, kad yra daug legalių formų, kaip žmogui pasirinkti dirbti. Tie laikai, kai visi dirbo vienodą darbą tūkstantiniame fabrike jau seniai yra praėję.

– Kas renkasi – darbuotojas ar darbdavys?

– Priklauso nuo žmogaus, darbdavio. Mano galva, daugiau legalių formų yra gerai abiems.

– Nemanote, kad darbdaviai gali pasinaudoti, turėdami daugiau legalių formų?

– Žinoma, kad jie tuo pasinaudos, įdarbindami darbuotojus arba tuos, kurių anksčiau nebūtų buvę galima įdarbinti. Terminuotoje sutartyje, kai susitariame, kad dirbsite du metus ar tris mėnesius, nieko nesąžiningo nematau. Nereikia manyti, kad darbdavys sudarys vieną terminuotą sutartį, ją nutrauks, tada vėl sudarys kitą. Atsiranda neterminuoto darbo požymiai iš teisinės pusės, prie to galima prikibti. Galų gale jei tai iš tikrųjų neterminuotas darbas, sakysite, kad ne taip tarėtės.

– Kas apsaugos nuo piktnaudžiavimo? Pavydžių toli ieškoti nereikia. Dabar, jei yra terminuotos darbo sutartys, žmonių atleidimai, tai jiems pasiūloma išeiti savo noru, nenorint mokėti kompensacijų.

– Teoriškai net Darbo kodekse galime įrašyti, kad žmonių apskritai negalima atleisti. Teoriškai atrodys, kad darbuotojai labai apsaugoti, o realybėje suvoksime, kad jokios apsaugos nėra, nes niekas Darbo kodeksu nesivadovauja. Legali forma, kuomet gali susitarti, apsaugos žmones nuo tų atvejų, kuomet piktnaudžiaujama dėl to, kad neįmanoma susitarti. Visada pasitaiko visiškai nesąžiningų darbdavių.

– Seimas nustatė, jog kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbuotojas turėtų būti įspėjamas prieš vieną mėnesį, o išdirbus trumpiau negu vienerius metus, – tik prieš dvi savaites.

– Tam ir yra numatytos išeitinės kompensacijos, periodai, kai jie gali ieškotis darbo. Sutinku, kad individualiais atvejais žmogui gali susiklostyti nepalankios aplinkybės, bet ką dabartinėse nuostatose reiškia įspėjimas prieš kelis mėnesius? Tai reiškia, kad darbuotojas su darbdaviu susitaria dėl išeitinės kompensacijos, kad du ar tris mėnesius tame darbe nebūtų. Ar iš tikrųjų vyks darbas, kai žmogui pasakai, kad už dviejų mėnesių atleis? Ar tas žmogus dirba, ar imituoja darbą?

– Jūs siūlote grąžinti 6 mėn. išeitinę išmoką, kai sutartis nutraukiama darbdavio valia, įspėjus darbuotoją prieš 3 darbo dienas. Ne darbuotojo naudai toks siūlymas.

– Čia yra tas išskirtinis atvejis, kuomet darbuotoją galima atleisti įspėjus prieš 3 dienas. Pirmame Darbo kodekso projekte buvo numatyta, kad jei toks išskirtinis atvejis ateina, tai sumokėkime šešių jo atlyginimo dydžių kompensaciją. Dabar Seimo nariai pasiūlė, kad tai būtų metų kompensacija. Mes sakome, kad jei bus tokio dydžio kompensacija, sistema neveiks. Ir neįmanoma įgyvendinti, ir nesąžininga kitų dirbančiųjų atžvilgiu. Pagalvokime, kokiais atvejais darbdavys naudosis trijų dienų atleidimo galimybe?

Pavyzdžiui, kai ateis visi darbuotojai ir sakys, kad arba jie visi išeina, arba ta persona intrigantė. Tokių atvejų tikrai yra. Darbdavys formaliai neturi prie ko prikibti, bet jis supranta, kad kolektyvas su tuo žmogumi nesusigyveno. Ir tai manau, kad šis slenkstis yra gan didelis. Jeigu padarysime metus laiko, tai žmogus, kuris trukdo kitiems, gaus premiją už metus. O tą premiją reikės paimti iš kitų darbuotojų.

„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.35 val. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.