Palangiškiai nusitaikė į ukrainiečius ir baltarusius

Nuo praėjusio sekmadienio Palangos oro uoste atsirado du nauji maršrutai iš Minsko ir Kijevo. Jie kurortui žada naujų poilsiautojų srautą. Bet pajūrio verslininkai turistų antplūdžio kol kas nesitiki.

Palangos viešbučių vadovai laukia baltarusių pagausėjimo, nors pirmasis skrydis į kurortą optimizmo nesuteikė.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Palangos viešbučių vadovai laukia baltarusių pagausėjimo, nors pirmasis skrydis į kurortą optimizmo nesuteikė.<br>E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Naujuoju reisu į Kijevą iš Palangos, manoma, labiau susidomės lietuviai.
Naujuoju reisu į Kijevą iš Palangos, manoma, labiau susidomės lietuviai.
Daugiau nuotraukų (2)

Alvydas Ziabkus („Lietuvos rytas“)

2016-06-21 15:27, atnaujinta 2017-05-21 02:30

Pirmieji reisai didelio optimizmo Palangai nesuteikė.

Vietoj Baltarusijos nacionalinio vežėjo „Belavia“ žadėto didžiulio „Boeing“ sekmadienį prieš pietus nusileido kur kas mažesnis orlaivis, į Palangą atskraidinęs 49 žmones.

Ir iš jų poilsiautojų buvo vos dvi dešimtys.

Daugiau nei pusę keleivių sudarė Baltarusijos žurnalistai, turizmo kompanijų ir „Belavia“ administracijos atstovai.

Pasižvalgę po oro uostą ir pabendravę su Palangos savivaldybės vadovais jie po valandos išskrido atgal į Minską.

Tiktai 59 keleivius atskraidino „Ukraine International Airlines“, nors orlaivyje „Boeing 735“ galėjo tilpti kone dvigubai tiek.

Net penktus metus vasarą į Palangą iš Maskvos skraidančios bendrovės „Rusline“ orlaivis per pirmąjį šių metų skrydį atskraidino vos 30 poilsiautojų.

Žada pilnus lėktuvus

Kartu su Baltarusijos žurnalistais į Palangą trumpam atskridęs skrydžių bendrovės „Belavia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas rinkodarai Igoris Čerginecas teigė, kad ateityje į Palangą skraidys didesnis orlaivis „Boeing“, nes į kitus reisus jau yra išpirkta nuo 70 iki 110 bilietų.

„Skrydis trunka kiek daugiau nei valandą, o bilieto kaina prilygsta kelionės išlaidoms traukiniu ar automobiliu.

Todėl manau, kad dėl patogumo mūsų reisus pasirinks ne tik iš automobilių persėdusieji į lėktuvą, bet ir tie, kuriuos gąsdino varginanti pusės dienos kelionė į Lietuvos pajūrį“, – teigė I.Čerginecas.

Apie didėjančius keleivių srautus iš Kijevo į Palangą kalbėjo ir bendrovės „Ukraine International Airlines“ atstovai.

Ukrainos bendrovė vasarą į Palangą skraidys du kartus per savaitę ir planuoja, kad per 100 keleivių gabenantys „Boeing“ orlaiviai bus pilni.

Ukrainiečiai tikisi, kad keleivių srautus papildys į Lietuvos pajūrį tranzitu per Kijevą keliaujantys Vidurinės Azijos ir Užkaukazės šalių gyventojai.

Tikisi turistų iš Lietuvos

Ukrainos oro bendrovės atstovai neslėpė, kad labiau tikisi Vakarų Lietuvos regiono gyventojų srauto į Kijevą.

Anot jų, pažintinis poilsis Ukrainos sostinėje lietuvius turėtų vilioti nedidelėmis kainomis. Pavyzdžiui, nakvynė viešbutyje Kijevo centre kainuoja apie 40 eurų, o dviem papietauti atsigeriant alaus atsieina iki 15 eurų.

Tačiau svečiai iš Ukrainos nesitiki, kad paprasti šios šalies gyventojai galėtų susigundyti poilsiu Palangoje.

Anksčiau ukrainiečiai poilsiauti masiškai vykdavo į Krymo kurortus.

Pusiasalį okupavus Rusijai, vidutines pajamas gaunantys ukrainiečiai poilsiauja Odesoje ar patraukė į Gruziją.

Bendrovės „Ukraine International Airlines“ statistika rodo, kad keletą kartų išaugo Batumio ir Kutaisio krypčių populiarumas.

„Lietuvos pajūrį pasirinks tie Ukrainos gyventojai, kurie ir anksčiau galėjo sau leisti poilsiauti Vakarų Europos kurortuose“, – teigė svečiai.

Didžiausio Palangoje, 160 kambarių turinčio viešbučio „Palangos žuvėdra“ direktorius Kristupas Šliogeris neabejoja, kad prasidėjus skrydžiams iš Minsko baltarusių Palangoje pagausės.

Verslininko manymu, atsiradus patogiam ir palyginti nebrangiam skrydžiui Palangą aplankys ir dar nebuvusieji Lietuvos pajūryje.

Tačiau K.Šliogeris mažai tikisi iš Ukrainos maršruto.

„Ukrainiečiams, kaip ir gruzinams, patekti į Europos Sąjungos šalis vis dar yra sudėtinga.

Esu keletą kartų susidūręs su tokiais atvejais, kai ukrainiečių grupė rezervuoja kambarius, už juos perveda pinigus, tačiau Lietuvos vizų negauna. Jiems tenka grąžinti įmokas, tačiau dalies pinigų jie netenka už jų persiuntimą“, – pasakojo „Palangos žuvėdros“ vadovas.

Srautas vis didėja

Tokia situacija buvo 2011 metais Lietuvoje vykstant Europos krepšinio čempionatui.

Rungtynių laikotarpiu Gruzijos sirgaliai buvo rezervavę visą viešbutį, tačiau vietoj 160 kambarių buvo užimta tik 40, nes vizas gavo tiktai oficialios Gruzijos delegacijos nariai.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) patikino, kad Ukrainos ir Gruzijos piliečiams, vykstantiems į Lietuvą, vizos išduodamos įprasta tvarka.

Tiesa, URM atstovai pabrėžė, kad jeigu asmuo, kuris kreipiasi, neatitinka nustatytų reikalavimų Šengeno vizai gauti, vadovaujantis vizų kodeksu, viza jam gali būti neišduodama.

URM duomenimis, Šengeno vizų Gruzijos ir Ukrainos piliečiams išduodama vis daugiau.

LR ambasados Ukrainoje duomenimis, 2014 m. Ukrainos turistų skaičius Lietuvoje išaugo 70 proc., 2015 m. – 40 proc. 2014 m. Lietuvos ambasada Kijeve išdavė apie 40 000 vizų, o 2015 m. – beveik dvigubai daugiau (apie 75 tūkst.).

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.