„Falsifikavimo tikslas yra gauti neteisėtų pajamų mažinant produkcijos savikainą – neleistinai pakeičiant kokybišką biologiškai vertingą žaliavą mažiau vertinga. Dauguma šiuolaikinių klastojimo metodų vienaip ar kitaip susiję su technologijos pakeitimu, pigių žaliavų panaudojimu ir vėlesniu fizinių ir cheminių rodiklių pagerinimu, kad jie atitiktų norminių dokumentų reikalavimus“, – sakoma pranešime.
Sąžiningi gamintojai atsiduria kvailio vietoje, kadangi negali konkuruoti su falsifikuotojais, kurie suklaidina vartotoją neteisingai nurodydami produkcijos savybes ir kilmę, jų produkcijos maistinis ir biologinis vertingumas yra mažesnis. Plačiai pradėti naudoti ir vadinamieji pieno riebalų pakaitalai – modifikuotų augalinių riebalų mišiniai. Pieno riebalų pakaitalų lydymosi temperatūra turi būti panaši į pieno riebalų – tai suteikia pakaitalams būtinas plastines savybes ir padidina galimybes produktus falsifikuoti, rašoma pranešime.
Kaip falsifikuojamas pienas
Pieno falsifikavimo būdai per pastaruosius dvejus trejus metus iš esmės nepasikeitė, teigia „Rosselchoznadzor“. Dažniausiai vietoj natūralaus nenugriebto pieno pateikiamas regeneruotas pienas, į kurį pridėta augalinių riebalų. Ypač dažnai surogatu pakeičiamas natūralus ožkų pienas, kadangi jis yra brangesnis.
Natūralus nenugriebtas pienas neteisėtai pakeičiamas daug liesesniu. Natūraliame piene riebalų gali būti 4,5 proc. ir net 6,0 proc., o sumažinus riebumą iki 2,5 proc. klastotojas gauna nemažą pelną.
Į pieną pilama ne tik vandens: pridedama krakmolo, kreidos, muilo, sodos, kalkių, boro ir salicilo rūgščių, ir netgi gipso. Visa tai daroma siekiant produktą suklastoti arba apsaugoti nuo greito gižimo. Pasak mokslininkų, nuo gižimo tai neapsaugo, užtat neretai žmonės apsinuodija.
Kaip aptikti gipso ir kreidos priemaišas pieno milteliuose
Pavojingų priemaišų dažnai galima rasti ne tik piene, bet ir pieno milteliuose, teigiama tarnybos svetainėje. Pirmasis kanalas, vienas iš pagrindinių federalinių propagandininkų, agituojantis už importinių maisto produktų keitimą savais, 2015 metų rugsėjo mėnesį Rusijos žmonėms porino, kaip aptikti gipso ir kreidos priemaišas pieno milteliuose.
Programa „Labas rytas“ patarė į mėginį įlašinti paprasto acto. Jeigu milteliai ima putoti, tai reiškia, kad dalis jų geriausiu atveju pakeista kreida, blogiausiu – gipsu. Paskui į mėginius rekomenduota įlašinti jodo. Jeigu pasirodo būdinga mėlyna spalva, tai reiškia, kad produkte yra krakmolo.
Be to, skelbta, kad pieno milteliuose „Rosselchoznadzor“ specialistai aptiko antibiotiko metronidazolio, kurio perteklinė dozė sukelia apsinuodijimą ir traukulius, sumažina organizmo jautrumą vaistams. Nustatyti, ar pieno milteliuose yra antibiotikų, galima tik tam tikromis sąlygomis.
Kaip falsifikuojama grietinė, varškė ir sūris
Grietinė dažniausiai skiedžiama vandeniu, kefyru, į ją pridedama liesos varškės, augalinio aliejaus, sojų baltymų, žemos kokybės pieno komponentų, krakmolo, stabilizatorių, aromato ir skonio stipriklių, skelbia „Rosselchoznadzor“.
Aukštos kokybės liesoje varškėje būna tik 0,5 proc. riebalų, o baltymų joje ne mažiau kaip 17 procentų. Tokios varškės kaloringumas tik 60 kilokalorijų 100 gramų produkto. Nurodytas riebumas ne visuomet atitinka tikrovę. Surogate riebumas būna didesnis kaip 10 proc., be to, riebalus sudaro ne tik pieno riebalai, bet ir augaliniai, o baltymų būna tik 10 procentų.
Sviestas falsifikuojamas pieno riebalus pakeičiant augaliniais, taip pat pridedant margarino ir kitų hidrintų riebalų.
Falsifikuotame sūryje gali būti didesnis kiekis vandens, pieno riebalai gali būti pakeisti augaliniais, pridėta sojų baltymų, sumažintas riebumas, nesilaikyta brandinimo sąlygų.
Tarnybos atlikto patikrinimo ir analizių rezultatai paskelbti netrukus po to, kai kilo skandalas su „degančia varške“, kuri buvo pardavinėjama Sankt Peterburge. Produkte, vadinamame varške, ne pieno riebalų (augalinių sterinų) aptikta 100 procentų.
Priminsime, kad birželio pradžioje kita kontroliuojanti Rusijos tarnyba „Rospotrebnadzor“ nubaudė bendrovę „Lenregionprodukt“, pardavinėjusią Sankt Peterburge varškės pastą, kuri padegta liepsnojo ir lydėsi kaip plastikas. Tarnybos vadovė Anna Popova tada sakė, kad apie tą „varškę“ netgi negalima kalbėti kaip apie maisto produktą, ji „įsigyta tokiomis sąlygomis, kuriomis jos negalima nei realizuoti, nei pardavinėti – tiesiog ji paimta iš gatvės, praktiškai (pakelta) nuo grindų“.
Bendrovės veikla buvo laikinai nutraukta, tačiau ši istorija parodė, kad „degūs maisto produktai yra ne kas kita, kaip importinių prekių pakeitimo savomis rezultatas“, rašė birželio 9 dieną portalas „news.ru“. Ir patikslino: „Gamintojai masiškai pereina prie pakaitalų, kurie leidžia sumažinti prekės pardavimo kainą“.
Importinių prekių pakeitimo savomis programa Rusijoje pradėta vykdyti dėl šaliai paskelbtų sankcijų aneksavus Krymo pusiasalį ir vėliau pačios Rusijos paskelbtų atsakomųjų sankcijų maisto produktams tiekti iš Europos Sąjungos, JAV, Norvegijos, Australijos ir kitų šalių, kurios užsitraukė „plačiosios šalies“ rūstybę.
Parengė Leonas Grybauskas
