Paraiška – kartu su miškotvarkos projektu
Remiantis miškų urėdijų duomenimis, Lietuvoje yra apie 24 tūkst. km vietinės reikšmės vidaus miško kelių, kurie naudojami įvairiausioms paskirtims: miško želdinimo, priežiūros, sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos, aplinkosauginių ir rekreacinių objektų įrengimo bei tvarkymo darbams atlikti, taip pat miškų ūkio gamybinei veiklai organizuoti, vietinių gyventojų susisiekimui ir kitoms reikmėms tenkinti. Tik dalis jų atitinka visus miškotvarkos reikalavimus.
Norintys iš savo miško gauti ekonominės naudos ir didinti miškų ūkio perspektyvumą, gali teikti paraiškas paramai gauti pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veikla „Parama miškų infrastruktūrai gerinti“. Pareiškėjas ir jo partneris (kai paraiška teikiama kartu su partneriu) turi būti įregistravę valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Nekilnojamasis turtas (miškas, miško žemės, statiniai), į kurį investuojama, turi priklausyti pareiškėjui ir (arba) jo partneriui nuosavybės, bendrosios dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, būti valdomas panaudos arba kitais pagrindais ir (arba) nuomojamas nuo paramos paraiškos pateikimo dienos ne trumpesnį kaip 10 metų laikotarpį. Numatomi įrengti ir (arba) rekonstruoti miško keliai ir susiję įrenginiai (jei jiems prašoma paramos) turi būti suprojektuoti vidinės miškotvarkos projekte, kuris teikiamas kartu su paramos paraiška. Paraiškos priimamos iki 2016 m. birželio 30 d. Šiam etapui numatyta 700 tūkst. eurų paramos lėšų.
Kodėl verta investuoti į miško infrastruktūrą?
„Sutvarkytas miško kelias pirmiausia neša ekonominę naudą pačiam miško valdytojui: bendra infrastruktūra gerokai palengvina susisiekimą, valdų planavimą, mažina kaštus, skirtus pavieniams keliams tiesti ir miško kirtimo darbams organizuoti. Prižiūrima miškų infrastruktūra sudaro geresnes galimybes pasiekti ūkinius miškus bei palengvina medienos išvežimą – rąstus vežanti technika sklandžiai pasiekia kirtimvietes, todėl nebūna prastovų, o tvarkingas, žvyru padengtas kelias mažina provėžų atsiradimą, kurias vėliau reikėtų lyginti, ir apsaugo nuo galimų miško paklotės išvažinėjimų. Nereikėtų ranka numoti ir į kitos infrastruktūros gerinimą, nes įrengtos pralaidos ir griovių sistema reguliuoja lietaus vandens perteklių, tad miško keliai tampa pravažiuojami“, – įžvalgomis dalijasi Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus specialistas Gediminas Mažeika.
Išvystyta infrastruktūra neabejotinai prisideda ir prie šalies medienos eksporto rodiklių: 2015 m. iš Lietuvos apvaliosios medienos buvo eksportuota už daugiau nei 83 tūkst. eurų, pjautinės medienos – už daugiau nei 168 tūkst. eurų, malkų – už beveik 19 tūkst. eurų. Nors šie skaičiai šiek tiek mažesni nei 2014 m. statistika, užsienio rinkų medienos eksporto potencialas – aiškus.
Projektų atrankos kriterijai
Pagal KPP veiklos sritį „Parama miškų infrastruktūrai gerinti“ numatyti 6 atrankos kriterijai: • pareiškėjas yra privačių miško savininkų grupė arba miško savininkų kooperatyvas – 25 balai, privataus miško savininkas (išskyrus miško savininkų kooperatyvą) – 15 balų; • miškų infrastruktūros įrengimo ar atnaujinimo projektas įgyvendinamas perteklinio drėgnumo (L ir U hidrotopo) augavietėse (nustatoma pagal pateiktą vidinės miškotvarkos projektą) – 20 balų; • projektas skirtas tik esamo miško kelio rekonstrukcijai – 20 balų; • investuojama į IV miškų grupės (ūkinius) miškus – suteikiama 15 balų; • pareiškėjui, prašančiam mažesnio, nei nustatytas maksimalus, paramos intensyvumo, už kiekvieną sumažintą procentinį punktą suteikiamas 1 balas, bet ne daugiau kaip 15 balų; • pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba miško savininkų kooperatyvo narys – 5 balai.
Daugiau informacijos ir paraiškos forma skelbiama Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
