Trasa – pėstiesiems ir dviratininkams
Naujasis Juodkrantės takas kainavo 220 tūkst. eurų, jį tiesiant buvo panaudotos net trijų rūšių medžiagos. Apie 700 metrų ilgio tako dalis yra medinė – poliai sukalti į pelkėtos palvės gruntą. Kitai 530 metrų ilgio tako atkarpai įrengti naudotas ne asfaltas, o šiuolaikiški grunto stabilizavimo preparatai.
Pasak įmonės „Kavesta“ darbuotojų, tokia kelio danga – pigesnė negu asfaltas ir ekologiškesnė. Grunto preparatais sutvirtinti pėsčiųjų ir dviratininkų takai regioniniuose gamtos parkuose atrodo kaip žvyrkeliai, tačiau yra kur kas patvaresni, nedulkėja, neskeldėja.
Likusi Juodkrantės pėsčiųjų ir dviratininkų tako dalis užklota asfaltu. Projektavimo ir statybos darbai vyko dvejus metus. Lėšų šiam projektui skyrė Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Šalia naujo tako stirksančiuose medžiuose kleketuoja kormoranai. Per atidarymo iškilmes neišvengta incidento: iš kormoranų lizdais aplipusios pušies viršūnės staiga nei iš šio, nei iš to iškrito vienas jauniklis.
Iškilmingos ceremonijos dalyviai net nuščiuvo, kai paukštis žnegtelėjo žemėn. Bet paskui visi lengviau atsikvėpė, pamatę, kad kormoranas jau paūgėjęs, smarkiai nesusižalojo. Išsigandęs jis pasislėpė krūmynuose.
Juodkrantė atveria savo grožybes
KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser jauniklio krytį iš medžio viršūnės vertino ramiai, kaip natūralų gamtos procesą. Kaip jis išgyvens – skaidyti dar nemoka, į lizdą pas tėvus pats nepakils ? Aišku, kad ir šis kormoraniukas anksčiau ar vėliau taps dar vienu draustinio miškuose šmižinėjančių lapių arba usūrinių šunų grobiu.
Neringos merą Darių Jasaitį gyvoji akistata su kormoranais, atrodo, šiek tiek suglumino. Visaip iš Kuršių nerijos gujami paukščiai galbūt merui taip siunčia kažkokį signalą ? Būtent jis aplinkosaugininkams siūlo Juodkrantės miškus siaubiančių kormoranų populiaciją reguliuoti drastiškai – ne baidyti iš lizdų, o šaudyti. Kuršių nerijoje gimęs ir augęs D.Jasaitis pranašingais ženklais netiki: „Nesu prietaringas ir nematau kitokio kelio sumažinti gausiausią Rytų Europoje šių paukščių sambūrį. Daug metų stebime, kaip kormoranai naikina gamtos paminklą – ne žmogaus rankomis sodintą, o natūraliai sužėlusią Juodkrantės sengirę“.
Incidentas šventės neapkartino. Nacionalinio draustinio, Kretingos miškų urėdijos, Automobilių kelių direkcijos, Klaipėdos regiono kelių atstovai pasidžiaugė, kad atidarius naująjį taką, susisiekimas šioje kelio Smiltynė-Nida atkarpoje bus patogesnis ir saugesnis – anksčiau ir dviratininkai, ir pėstieji judėdavo siauru pakelės ruožu.
Be to, atsiveria didesnės galimybės ir pažintiniam turizmui – mindami dviračius žmonės pasieks Avinkalnį, nuo kurio atsiveria gražūs kraštovaizdžiai, privažiuos Juodkrantės kormoranų perimvietę, kitas lankytinas vietas.
Girininkai juokavo, kad turistams nebereikės žengti į mišką, kur prie jų gali prikibti erkės. Miškai bus saugesni, nes dviratinnkų taku, kilus gaisrams, galės pasinaudoti ir ugniagesiai.
Plaukti per marias keltais – pigiau
„Mums šio tako atidarymas – didelė šventė. Kuršių nerijoje populiarėja dviračių turizmas, taip keliauti patogiau ir pigiau. Poilsiautojai su dviračiais į Juodkrantę jau gali atplaukti laivais iš Klaipėdos ir Drevernos. Už tai jie sumoka mažiau negu automobiliais persikėlę keltu į Smiltynę ir važiuodami per parko teritoriją“, – kalbėjo A. Feser.
Beje, nuo birželio 20 dienos Neringos kurorto savivaldybė ekologinį mokestį už įvažiavimą į Kuršių nerijos nacionalinį parką pabrangino net dvigubai nuo 10 iki 20 eurų.
D.Jasaitis tokį kainų šuolį motyvuoja būtinybe: „Kurorto gyvenvietėse automobilių stovėjimo aikštelės perpildytos. Didesniais mokesčiais siekiame ne pasipinigauti, o reguliuoti vasarą į Neringą vykstančio autotransporto srautą“.
A.Feser aktyviau siūlo naudotis Kuršių marias raižančių keltų ir pramoginių laivelių pasaugomis: „Reisas greitaeigiu laivu „Smiltynė“ iš Klaipėdos į Juodkrantę vienam keleiviui kainuoja 11 eurų, o dviratis perkeliamas veltui. Iš Drevernos bilietas į Juodkrantės uostelį kainuoja dar pigiau – 3 eurus pirmyn ir atgal.
Sena Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojų svajonė – keltų ir dviračių takų maršrutus sujungti į vieningą kelionių grandinę. Tada unikalios, gaiviu oru pasižyminčios vietovės gyventojai ir lankytojai vasarą nebekvėpuotų automobilių išmetamais benzino garais.
„Drevernoje galėtų atsirastų automobilių stovėjimo aikštelės, ten palikę savo mašinas žmonės keltais atplauktų į Juodkrantę. Kam jiems mokėti 20 eurų ekologinį mokestį už viešnagę draustinyje, jeigu galima išsiversti pigiau ?“, – naujus poilsio Kuršių nerijoje logistikos maršrutus jau braižo A.Feser.
Per dieną galima numinti iki Nidos
Kelionė po Kuršių nerijos nacionalinį parką dviračiu – puiki proga aplankyti įdomiausias ir gražiausias vietoves, susipažinti su unikalia šio krašto istorija, gamta, kraštovaizdžiu, gyvenvietėmis. Nacionaliniame parke irengta speciali 52 km ilgio dviračių trasa jungia visas gyvenvietes - Nidą, Preilą, Pervalką, Juodkrantę ir Smiltynę.
Persikėlę per Kuršių marias, dviratininkai per dieną neskubėdami nurieda nuo Smiltynės iki pat Nidos. Patartina geriamuoju vandeniu pasirūpinti prieš kelionę, nes jo nusipirkti galima tik gyvenvietės
Naujo Juodkrantės pėsčiųjų ir dviratininkų tako atkarpa baigiasi ties kormoranų perimviete – šie žvejų keiksnojami paukščiai sutraukia bene daugiausiai turistų, tad kurortas ne tik praranda, bet ir laimi.
Apsilankę regykloje, žmonės gali iš arčiau pažinti įdomų šių itin gudrių vandens paukščių gyvenimą. Todėl ne visi aplinkosaugininkai pritaria D.Jasaičio sūlymui energingiau naikinti kormoranus.
Naudojant petardas, baidykles, kitokias palyginti švelnias kormoranų populiacijos reguliavimo priemones, pavyko šiek tiek sumažinti šių paukščių būrį – dabar Juodkrantės sengirėje priskaičiuojama apie 2800 kormoranų.
D.Jasaitis kovas su kormoranais juos baidant vertina skeptiškai: „Tai kova su vėjo malūnais. Išbaidyti kormoranai įsikuria kitose vietose, todėl jų plitimo arealas tik padidėja. Jeigu iš tikrųjų norime gelbėti Juodkrantės miškus, reikėtų šiuos paukščius šaudyti, tačiau vandens paukščių medžioklė Kuršių nerijoje uždrausta“.
Kuršių nerijoje pėsčiųjų ir dviratininkų takai vingiuoja miškais, čia nėra didelių įkalnių ir pakalnių, uždraustas autotransporto eismas, net pradedantiesiems dviratininkams važiuoti lengva ir saugu.
Vokiečiams Neringa – kaip Maljorka
Palei takus įrengtos trumpalaikio sustojimo vietos su suoliukais, pavėsinėmis, stendais, informuojančiais apie šalia esančius lankytinus objektus ir vietoves. Erdvūs smėlio paplūdimiai vilioja pailsėti, atsigaivinti jūros bangose.
Juodkrantes sengirės pažintinį dendrologinį parką galima įveikti ir dviračiais, ir pėstute. Čia įrengta net 16 stotelių, stenduose aprašyti ant parabolinių kopų augantys medžiai ir krūmai. Nuo tarpukario laikų išlikusiais senaisiais takais galima užkopti ant kalvos, kurioje stūkso į Juodkrantės švyturys.
Riedant dviračių takais per Kuršių neriją, atsiveria ir pats įspūdingiausias gamtos stebuklas – Mirusios kopos (dar vadinamos Pilkosiomis). Naglių kraštovaizdžio rezerve nutiestas pažintinis takas – tik pėstiesiems. Šią vasarą poilsiautojams ir turistams už viešnagę šioje unikalioje vietovėje jau reikia mokėti du eurus.
Tarptautinio dviračių tinklo „Eurovel“ maršrutais važiuojantys užsienio turistai atklysta ir į Kuršių neriją. Tarp jų nemažai vokiečių. Daugelis užsieniečių tvirtina, kad per Neringos miškus vingiuojantys pažintiniai takai beveik niekuo nenusileidžia Maljorkai – pripažintai pėsčiųjų turistų ir dviratininkų Mekai.
Nidos prieigose keliautojus pasitinka trinkelėmis išklotas puikus dviračių takas, kuriuo galima nuvažiuoti iki pat kurorto centro. Ištvermingiausieji laiveliu per Kuršių marias keliasi į Nemuno deltą ir pamariais grįžta į Klaipėdą.
Kas trokšta susipažinti su išlikusiais sovietinės egzotikos reliktais, dviračiais iš Nidos gali nuvažiuoti į Kaliningrado sritį. Tiesa, žygeiviams prieš tokią kelionę reikia gauti Rusijos vizas.
