Anot Gitano Nausėdos, laisvas darbo jėgos judėjimas ES yra principinė vertybė, tad Jungtinei Karalystei gali tekti nusileisti šiuo klausimu, siekiant išlaikyti laisvą prekybą.
„Manau, pačios Britanijos interesas yra turėti kaip galima palankesnį prekybos su Europos Sąjunga režimą. Tas pats Norvegijos variantas turbūt yra vienas tikėtiniausių“, – BNS sakė G.Nausėda.
Pasak jo, tikėtina, kad „Brexit“ palaikę politikai sutiks su laisvu darbo jėgos judėjimu, nors agituodami balsuoti už pasitraukimą iš ES jie kalbėjo apie imigracijos stabdymą. Ekonomisto nuomone, „karingą poziciją keičia diplomatiškesni išsireiškimai“. Tad, anot G.Nausėdos, migracijos klausimu Jungtinė Karalystė dėl prekybos su Bendrija gali nusileisti.
„Galimas dalykas, kad didės politinė parama padaryti tam tikras nuolaidas laisvo darbo jėgos ir gyventojų judėjimo srityje mainais už maksimaliai palankų prekybos režimą su ES. Kaip ten bebūtų, ES Britanijai yra svarbiausias prekybos partneris, į kurį eksportuojama beveik 50 proc. visos pagamintos produkcijos“, – teigia SEB banko ekonomistas.
Jo nuomone, mažai tikėtina, kad ES sutiktų su laisva prekyba be laisvo darbo jėgos judėjimo: „Laisvas darbo jėgos ir gyventojų judėjimas yra principinė vertybė, kurios aukoti ES nelinkusi. O Didžiajai Britanijai palankus prekybos režimas yra dar svarbesnis nei pačiai ES“.
„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimu, labiausiai tikėtina, kad Jungtinė Karalystė pradės derybas dėl išstojimo iš ES ir dvejus metus situacija nesikeis. Jo nuomone, turėtų būti rastas kompromisas tiek dėl prekybos, tiek ir dėl laisvo darbo jėgos judėjimo.
„JK pradės oficialias derybas dėl pasitraukimo iš ES, kurios truks mažiausiai dvejus metus. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju JK liks ES nare dar kelerius metus – trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu nepatiriame jokio šoko, išskyrus neigiamus lūkesčius ir neapibrėžtumą, kuris gali trumpam šiek tiek prislopinti investicijų ir vartojimo augimą.
Mažai tikėtina, kad derybų procese nebūtų rastas abiems pusėms naudingas kompromisas kaip išsaugoti laisvą prekybą ir tik iš dalies suvaržytą gyventojų judėjimą tarp ES ir JK“, – banko išplatintame komentare teigė N.Mačiulis.
Anot jo, pasitraukime iš ES galima įžvelgti teigiamų pasekmių, viena jų – suirutė Britanijoje gali siųsti signalą kitiems ES gyventojams atsargiau vertinti euroskeptikus.
„Britų politinė sistema sukrėsta, kol kas panašu, kad nėra laimėjusios pusės – už išstojimą agitavę politikai pripažino, kad dalis jų pažadų buvo muilo burbulai, o tolesnio plano jie neturi. Tai gali būti signalas kitiems europiečiams šiek tiek atidžiau ir su didesniu skepticizmu vertinti rožinius priešrinkiminius pažadus“, – teigė N.Mačiulis. Jis pridūrė, kad ir ES biurokratai turi progą įvertinti, kas lėmė tokį britų nepasitenkinimą ES.
Ketvirtadienį beveik 52 proc. Jungtinės Karalystės rinkėjų referendume pasisakė už išstojimą iš Europos Sąjungos.
