Raseinių rajone veikianti kavinė – viena iš daugybės pavyzdžių Lietuvoje, kai net atokiai nuo didžiųjų miestų veikiantis smulkusis verslas gali patraukti nepageidaujamą ilgapirščių dėmesį.
Praėjusių metų lapkritį į kavinę-barą pavakare užėjęs kaukėtas vyriškis barmenei pagrasino į pistoletą panašiu daiktu. Pasinaudojęs moters išgąsčiu, nusikaltėlis iš kasos aparato pagrobė pluoštą banknotų ir pabėgo.
Tačiau grobiu ilgapirštis džiaugėsi neilgai. „Tas žmogus buvo sulaikytas, nuteistas ir pasodintas į kalėjimą“, – pasakojo kavinę valdančios bendrovės „Nikola“ savininkas Nikolajus Majevskis.
Verslininkas pasakojo, kad jo praktikoje toks apiplėšimas buvo vienintelis. „Kavinė kaime veikia 25 metus, nuo pat Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Anksčiau būdavo visokių smulkių nusižengimų, bet toks, kad apiplėšti ateitų kaukėtas vagis, buvo vienintelis“, – teigė N. Majevskis.
Verslininkas prisipažino vagystės metu kavinės nebuvęs apdraudęs. Nors patirti nuostoliai nebuvo ypač dideli, tačiau sulaikytas vagišius jų nepadengė, todėl kavinės šeimininkams teko visus nuostolius padengti patiems.
N.Majevskis tvirtino, kad nei jo, nei kavinės darbuotojų šis apiplėšimas neįbaugino ir nuo tolimesnės veiklos neatbaidė. „Visais laikais taip buvo, kad yra gerų žmonių, bet yra ir blogų, kurie tokius dalykus daro. Nieko nepakeisi“, – samprotavo verslininkas.
Vagystės – dažna problema, su kuria Lietuvoje tenka susidurti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonėms. Bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuoto tyrimo duomenimis, pernai vidutinė vagysčių padaryta žala SVV įmonėse Lietuvoje siekė 700 eurų.
Kartu su gaisrais, vandalizmo atvejais, potvyniais, audromis vagystės yra priskiriamos prie dažniausių išorės rizikų, kuriomis tenka susidurti SVV įmonėms. Kaimo vietovėje veikiančiai kavinei ar parduotuvei net pagrobta kelių šimtų eurų suma gali tapti rimtu kliuviniu toliau tęsti veiklą. Juo labiau jog nereti atvejai, kai apiplėšti kavinės ar parduotuvės atėję asmenys dar ir suniokoja privačią erdvę, apgadina inventorių, tyčia sugadina vitrinas ar kitą verslo įstaigos įrangą.
Tačiau „Lietuvos draudimo“ inicijuotas tyrimas rodo, jog, nepaisant to, iki šiol maždaug trečdalis Lietuvos SVV įmonių nedraudžia nei įmonės turto, nei darbuotojų sveikatos, taip pat neturi civilinės atsakomybės ar kito verslo draudimo. Rečiausiai verslą Lietuvoje yra linkusios drausti prekybos ir aptarnavimo sektorių įmonės.
Tyrimas atskleidė, kad didžioji dalis įmonių investuoja į fizinę turto apsaugą – diegia signalizacijas ar samdo apsaugos įmonę. Tačiau tik kas trečia SVV įmonė iš anksto kaupia finansinę atsargą įvairiems nenumatytiems atvejams.
