„Verslas labai siekia permainų, kurios padėtų pritraukti verslą ir investicijas į Lietuvą, bet migracijos politika tam nėra tinkamai išnaudojama“, – kalbėjo Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juoka.
Jo teigimu, įstatymo projektu, kurį rytoj svarstys Seimas, siekiama sudaryti palankesnes sąlygas į Lietuvą atvykti užsieniečiams. Norima keisti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje tvarką užsieniečiams startuoliams, stambių įmonių vadovams bei trūkstamų profesijų atstovams.
Sugriežtina, palengvina
Pritarus įstatymo pakeitimams, iš verslo migrantų nebebus reikalaujama įdarbinti bent 3 darbuotojus.
Šis reikalavimas buvo įvestas visai neseniai – prieš 2 metus ir juo buvo siekiama sustabdyti užsieniečių srautą į Lietuvą.
„Lietuva buvo tapusi kanalu iš trečiųjų valstybių į Europą. Kai buvo priimtos pataisos, Lietuva buvo išdavusi jau 4272 leidimus laikinai gyventi, kai tuo metu Airija – 40. Internetas buvo pilnas skelbimų – važiuokite į Lietuvą, 500 eurų ir mes gauname jums leidimą gyventi“, – kalbėjo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis.
Jo teigimu, šią sitauciją reikėjo sustabdyti, tačiau dabar padėtis keičiasi, todėl vėl imamasi veiksmų, kurie skatintų užsieniečius atvykti į Lietuvą.
Reikalavimas įdarbitni bent 3 darbuotojus dingsta, tačiau dabar verslo migrantas į įmonę Lietuvoje turės investuoti 28 tūkst. eurų, o įmonės įstatinis kapitalas negalės būti mažesnis nei 14 tūkst. eurų. Nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, įmonės mėnesis fondas darbo užmokesčiams turės būti ne mažesnis kaip 2 vidutiniai mėnesio atlyginimai.
Startuolių viza
Dar daugiau palengvinimų bus sudaryta į Lietuvą atvykstantiems startuoliams. „Startuoliai bei užsieniečiai, kurie ketina užsiimti naujomis technologijomis, galėtų į Lietuvą atvykti su šeima, o jų prašymas gauti leidimą laikinai gyventi būtų svarstomas pagreitinta tvarka“, – kalbėjo A.Ažubalis.
Jo teigimu, priėmus įstatymo pakeitimus, būtų steigiama speciali komisija, kuri svarstytų, ar į Lietuvą atvykstantis asmuo tikrai turi nusiteikimo ir startuolio potencialo.
Tokiems žmonėms, gavusiems startuolio vizą, du metus nebūtų taikomi reikalavimai dėl darbuotojų altyginimų ar įstatinio kapitalo.
Lengviau atsivežti šeimą
Į Lietuvą su šeima atvykti galės ne tik užsienio startuoliai. Galimybę kartu atsivežti šeimą turės ir stambių įmonių, kurių metinė apyvarta siekia 0,5 mln. eurų. vadovai ir verslo migrantai, tai yra smulkūs verslininkai, kurie Lietuvoje investuoja daugiau kaip 14 tūkst. eurų savo lėšų.
B.Juodkos teigimu, įstatymo pakeitimai, susiję su Lietuvoje gyvenančių užsieniečių šeimomis, būtini, nes dabar yra susidariusi keista situacija: „Stambių užsienio kompanijų Lietuvoje vadovai, pavyzdžiui „Barclay“ direktorius, iki šiol neturėjo galimybės į Lietuvą atsivežti savo šeimos.“
Įmonės „Infobalt Lietuva“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka teigė, kad labiausiai pokyčiais Lietuvoje suinteresuotas yra IT ir ryšių technologijų sektorius: „Mūsų švvietimo sistema kasmet išleidžia 1 tūkst. darbuotojų, o IT sektoriuje įdarbinama 1,5-2 tūkst. Turint švietimo sistemos nepakankamumą, migracijos kanalas yra labai svarbus darbo jėgos paieškai.“
Jis džiaugėsi įstatymo projektu, kuriame siūloma įteisinti ir nuostatą, kad leidimą gyventi Lietuvoje galėtų gauti ir užsieniečiai be aukštojo mosklo diplomo. „IT sektoriuje 40 proc. darbuotojų neturi diplomų arba yra baigę profesines mokyklas“, – sakė P.Vertelka.
Našta ar pagalba valstybei?
A.Ažubalis, kalbėdamas apie įstatymo pakeitimus, akcentavo, kad būtina laikytis vienos sąlygos – palengvinimai užsieniečiams neturėtų skatinti darbdavių įsivežti pigesnės darbo jėgos ir mažiau darbinti lietuvių.
„Reikia atsiminti, kad valstybė čia prisiima papildomų įsipareigojimų suteikti socialines, sveikatos paslaugas, rūpintis integracija. Tai nėra toks paprastas dalykas“, – kalbėjo jis.
Asociacijos „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė Seimo narį ramino, kad verslo migrantai tikra nebus valstybės išlaikytiniais.
„Mes kalbame apie aukštos kvalifikacijos žmones, kurie gaus ne ne 2, o 3 ar net 5 vidutinius alyginimus. Taigi dažniausiai jie naudosis privataus švietimo ir sveikatos paslaugomis, nors, žinoma, mokės ir mokesčius“, – sakė ji.
R.Skyrienės teigimu, įstatymą būtina priimti, nes iki šiol Lietuvoje nebuvo didelio skirtumo tarp ekonominio migranto ir verslininko, atvykusio į Lietuvą investuoti.
„Versli Lietuva yra paskaičiavusi, kad pritraukus į Lietuvą 50 sėkmingų startuolių, valstybės biudžetas pasipildytų 20 mln. eurų“, – priminė ji.
