Birželio 26 dieną „CNBC“ su nuoroda į „Financial Times“ pranešė, kad kai kurie investiciniai bankai rengiasi perkelti dalį Londone vykdomų operacijų į kitus Europos miestus. Tarptautiniai bankai atidarinėjo savo skyrius Jungtinėje Karalystėje ir gaudavo vadinamąsias pasportizacijos teises, suteikiančias finansų įstaigoms galimybę vystyti veiklą Europos ekonominėje zonoje (EEZ apima visas 28 ES šalis, o taip pat Islandiją, Norvegiją ir Lichtenšteiną). FT apklausti teisininkai perspėja, kad „Brexit“ pakeis Didžiojoje Britanijoje esamą teisinę sistemą, todėl bendrovės neteks galimybės dirbti bendroje Europos rinkoje, o jų darbuotojai – darbo vietų.
Neseniai „HSBC“ pareiškė, kad bankas gali perkelti 1000 darbo vietų į Paryžių, patikslinęs, kad šis sprendimas gali būti atidėtas iki oficialaus D.Britanijos išstojimo iš ES. „Mes pradėjome galvoti, kokiais būdais mūsų darbuotojus perkelti į savo padalinius Europoje“, – sakė FT vieno JAV bankų vadovaujantis darbuotojas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų paviešinta.
Pasak Jonathano Lewiso, vieno iš Japonijos bankų „Nomura International“ vykdomųjų direktorių, bankas užims „laukimo padėtį“ ir stebės, kaip vystysis situacija su „Brexit“. „JPMorgan Chase Back Office“ įsikūręs Bornmute, ten dirba apie 4 tūkstančiai žmonių, rašo „Bloomberg“. Banko vadovas Jamie Dimonas birželio 3 dieną Bornmute susitiko su JK finansų ministru George'u Osborne'u ir pareiškė, kad yra rizika, jog bus mažinamas ten dirbančių žmonių skaičius.
„Mes išlaikysime nemažą darbuotojų skaičių Londone, Bornmute ir Škotijoje, – teigė J.Dimonas laiške banko darbuotojams po birželio 24 dieną įvykusio „Brexit“ referendumo. – Mes galime pakeisti savąją juridinio asmens struktūrą Europoje, taip pat perkelti kai kuriuos padalinius. Šių pakeitimų kol kas negalima vadinti garantuotais, tačiau turime būti pasirengę laikytis naujų įstatymų, kad galėtume ir toliau teikti paslaugas mūsų klientams visame pasaulyje.“
„ING“ vadovas Ralphas Hamersas vasario mėnesį sakė, kad bankas greičiausiai paseks savo konkurentų pavyzdžiu ir sumažins darbuotojų skaičių Londone, jeigu Didžioji Britanija išstos iš ES. Dabar ten dirba 650 darbuotojų.
FT duomenimis, tarp stambiausių Londone įsikūrusių tarptautinių bankų – „BNP Paribas“ (2,5 tūkst. darbuotojų), „Goldman Sachs“ (5,5 tūkst..), „Bank of America Merrill LynchX“ (4,5 tūkst.), „Nomura“ (2,6 tūkst.), „Deutsche Bank“ (7 tūkst.), „UBS“ (4 tūkst.), „RBS“ (2 tūkst.), „Societe Generale“ (2,8 tūkst.), „Credit Suisse“ (5,5 tūkst.), „Barclays“ (8 tūkst.), „HSBC“ (5 tūkst.), „Morgan Stanley“ (5 tūkst.), „J.P. Morgan“ (8 tūkst.), „Citi“ (7 tūkst.).
„RBK“ apklausa parodė, kad Rusijos bankų struktūros Londone kol kas nesirengia keisti darbo strategijos, teigia „rbc.ru“. Dabar Londone dirba šių bankų padaliniai: „Sberbank CIB“, „VTB Capital“, „Аlpha-bank“, „BKS“ ir „Otkritie“. „BCS Global Markets“ vyriausiasis vykdomasis direktorius Romanas Lochovas yra įsitikinęs, kad D.Britanijai išeiti iš ES prireiks ne vienerių metų. „Todėl mes nesiruošiame vidutinės trukmės perspektyvoje peržiūrėti Londono būstinės strategijos, perkelti jos į kitą jurisdikciją ar mažinti ten darbuotojų skaičių“, – sako R.Lochovas.
„Аlpha-bank“ finansų direktorius Aleksejus Čiuchlovas patikslino, kad Londone įsikūrusioje „Аlpha-bank“ būstinėje ir taip dirba tik keli žmonės, ir uždaryti ją dėl „Brexit“ banko vadovybė tikrai nesiruošia. „Sberbank CIB“ globalių rinkų departamento vadovas Andrejus Šemetovas pasakė, kad neplanuoja jokių pakeitimų Londone esančios būstinės darbe, tačiau patronuojantis bankas dabar atidžiai stebi padėtį.
Nauji centrai
„Didžiausią naudą iš „Brexit“, ko gero, gaus Dublinas, Frankfurtas ir Paryžius“, – sakė agentūrai „Bloomberg“ Jörgas Roholis, Berlyno verslo mokyklos „ESMT“ prezidentas. Agentūra išanalizavo, kokia šalis gali perimti iš Londono Europos finansų sostinės statusą.
„Deutsche Bank“ generalinis direktorius Johnas Cryanas agentūrai „Bloomberg“ gegužės pabaigoje sakė, kad „Brexit“ atveju kreditorius perkels prekybos padalinius iš Didžiosios Britanijos į Vokietiją.
Toliau prekiauti Londone euro zonos produktais, pavyzdžiui, Italijos vyriausybės obligacijomis, jeigu D.Britanija išeis iš ES – neracionalu, sakė J.Cryanas investuotojams („Deutsche Bank“ Londone turi 9 tūkst. darbuotojų). Išlošti iš to gali Frankfurtas – antrasis pagal dydį Europos finansų centras, rašo „Bloomberg“. Mieste įsikūrusi Europos centrinio banko būstinė, vertybinių popierių birža „Deutsche Boerse“, netoli yra prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis centras „Eurex“.
Įstaigoms įsikurti tinkamų patalpų fonde – 92 900 kv. metrų, o tai galima palyginti su vieno iš aukščiausių (244 metrų), 50 aukštų, D.Britanijos dangoraižių „One Canada Square“ patalpų plotu.
Prancūzijos banko „Societe Generale“ generalinis direktorius ir Europos bankų federacijos prezidentas Frédéricas Oudéa pareiškė, kad „Brexit“ gali atverti „naujas galimybes“ Paryžiui, kadangi Prancūzijos sostinės kaip bankininkystės centro vaidmuo pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo. Dabar Paryžiuje operacijas vykdo „HSBC“, didžiausias Europos bankas, kurio būstinė įsikūrusi Londone. Darbo Paryžiuje minusai – dideli turto mokesčiai, darbo įstatymai, užkraunantys sunkią naštą ant darbdavių pačių, o taip pat 35 valandų darbo savaitė, pažymi „Bloomberg“ .
Į konkuruojančių finansų centrų, galinčių pakeisti britų sostinę, skaičių įeina Amsterdamas ir Liuksemburgas, nutolę nuo Londono per 1,5 valandos skrydžio atstumą, rašo „Bloomberg“. „Credit Suisse“ pastaruoju metu suintensyvino savo veiklą Liuksemburge, norėdamas gauti galimybę pritraukti daugiau klientų kitose Europos šalyse.
Du didžiausi Ženevoje esantys investiciniai bankai – „Pictet & Cie.“ ir „Lombard Odier“ taip pat plečia savo veiklą Liuksemburge. Amsterdame, kur atsirado pirmasis pasaulyje centrinis bankas ir pirmoji pasaulyje vertybinių popierių birža, yra įsikūręs finansų konglomeratas „ING Groep“, o taip pat vienas iš didžiausių pasaulyje pensijų fondų – „Stichting Pensioenfonds ABP“.
„Olandai visada orientavosi į anglosaksus ir tarptautinį verslą, – sakė agentūrai Tilburgo universiteto bankininkystės ir finansų profesorius Haraldas Beninkas. – Jeigu kreditoriai teigia, kad jie yra susirūpinę dėl patekimo į Europos rinką, tai Amsterdamas – ideali vieta, kur verta persikelti, atsižvelgiant į stiprius istorinius miesto ryšius su kapitalo rinkomis.“ Tarp Nyderlandų sostinės trūkumų – vienas iš pačių aukščiausių reikalavimų dėl kapitalo pakankamumo Europoje. Be to, šalyje, palyginti su Prancūzija ir Vokietija, yra ne tiek daug korporacijų, kurioms bankai gali teikti paslaugas.
„Brexit“ gali užtikrinti 6 mlrd. eurų investicijų atitekėjimą į Airiją, pranešė šalies skolos administravimo agentūra. Dublinas būtų „akivaizdus“ pasirinkimas finansų kompanijoms, pažymėjo žinyba. Dublinas gali pasiūlyti finansininkams, nusprendusiems pakeisti buvimo vietą, anglų kalbą ir Anglijos teisę. Tarp bankų, jau perkėlusių dalį savo operacijų į Airiją, – Šveicarijos „Credit Suisse“. „Morgan Stanley“ prezidentas Colmas Kelleheras, airis pagal kilmę, pareiškė, kad po „Brexit“ jo bankas gali perkelti savo būstinę į Dubliną arba Frankfurtą. Tarp Airijos sostinės trūkumų – santykinis įstaigoms įsikurti tinkamų patalpų trūkumas ir didelis gyventojų pajamų mokestis, rašo „Bloomberg“.
Didžiosios Britanijos Parlamento Iždo komiteto narys Markas Garnieris pastebėjo „finansų centro užuomazgas“ Edinburge. Škotijos pirmoji ministrė Nicola Ferguson Sturgeon birželio 24 dieną jau pareiškė, kad „yra didelė tikimybė“, jog bus surengtas antrasis per dvejus metus referendumas dėl nepriklausomybės.
Parengė Leonas Grybauskas
