J.Rojaka: smulkiajam verslui Lietuvoje – aukso amžius

Lietuvoje smulkus ir vidutinis verslas sudaro ekonomikos stuburą. 94 proc. visų įmonių Lietuvoje yra labai smulkios – turinčios iki 10 darbuotojų, visas SVV sektorius sudaro 99,7 visų įmonių. Jose sukurta 65 proc. visų darbo vietų. Šis verslas sumoka 60 proc. visų mokesčių. Tai nuo jų priklauso didelės dalies šalies gyventojų gerovė.

DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2016-06-29 09:07, atnaujinta 2017-05-20 09:41

Ekonomikos stuburas

Lietuvoje smulkus ir vidutinis verslas sudaro ekonomikos stuburą. 94 proc. visų įmonių Lietuvoje yra labai smulkios – turinčios iki 10 darbuotojų, visas SVV sektorius sudaro 99,7 visų įmonių. Jose sukurta 65 proc. visų darbo vietų. Šis verslas sumoka 60 proc. visų mokesčių. Tai nuo jų priklauso didelės dalies šalies gyventojų gerovė.

Anot J. Rojakos, tokį augimą lemia tai, kad Lietuvoje vis daugiau žmonių imasi įgyvendinti savo verslo idėjas. Nors konkurencija didelė, kiekvienas, atradęs savo nišą, gali suvilioti pirkėjus. Be to, dėl pagerėjusios ekonominės aplinkos išaugo ir finansavimo prieinamumas. Bankų atmetamų paraiškų skaičius sumažėjo perpus, o paskolų suteikta ženkliai daugiau. Be to, atsiranda vis daugiau alternatyvių finansavimo šaltinių. Tad Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui galimybė gauti finansavimą nebėra pagrindinė problema. Labiau nerimą kelia konkurencija ir personalo paieškos. O svarbiausia, žinoma, klausimas – kaip pritraukti klientą.

Lietuviai – aktyvūs verslininkai

J. Rojaka išskiria viena ryškiausių Lietuvos smulkiųjų verslininkų bruožų – verslininkai yra labai aktyvūs, nuolat ieško naujų nišų, seka verslo aplinkos pulsą ir stebina klientus.

„Žinoma, kad didžiausios naudos galima tikėtis, jeigu augs vidaus vartojimas. Tačiau pirkėjas Lietuvoje yra gana pasyvus, jeigu jam nepasiūlysi, jis ir neieškos. Daug verslų gimsta būtent iš to, kad žmogus neranda prekės ar paslaugos, o tada pasiūlo ją pats – atranda naują nišą. Tik taip kurdami, ieškodami naujovių verslininkai gali išgyventi“, – sako ekonomistė.

Nors smulkiojo verslo augimo tempai didesni, geresnės galimybės prisitaikyti prie rinkos sąlygų, kartu jos ir labiau pažeidžiamos atsiradus stipriam konkurentui ar pasikeitus ekonominei aplinkai. Stambus verslas paprastai būna labiau įsitvirtinęs rinkoje ir turi didesnes galimybes mažinti sąnaudas, gyventi iš atsargų.

„Ekonominės krizės kartojasi ir jų dar bus. To neišvengsi tačiau svarbu pasiruošti, numatyti rizikas ir jų sprendimo būdus. Verslas, net ir smulkus, negali gyventi tik šia diena.

Nesveikas ir labai spartus augimas, kad neatsidurtumėte tarsi amerikietiškuose kalneliuose. Kuo labiau augi, skaudžiau krenti. Verslo plėtra turi būti tvari, pamatuota“, – kalba J. Rojaka.

Verslas užsiaugino tvirtą odą

DNB banko analitikės nuomone, Lietuvos verslo artimiausiu metu laukia keli iššūkiai. Vienas jų – ryškėjanti kvalifikuotos darbo jėgos problema. Ypač sunku pradedančioms įmonėms, nes specialistų trūksta, jų atlyginimų lūkesčiai išaugo, tad kompanijos neturi resursų juos samdyti.

Šią problemą padėtų išspręsti geresnės darbuotojų imigracijos sąlygos. Antai tiek lenkai, tiek estai aktyviai vilioja Ukrainos specialistus. Vis dėlto Lietuva kol kas savo darbo rinką saugo pernelyg uoliai.

Dėl įtemptos geopolitinės situacijos verslininkai turėtų būti pasiruošę ekonomikos turbulencijai. Globali ekonominė situacija nėra labai aiški.

„Tačiau Lietuvos verslas yra išgyvenęs tiek nuosmukių ir pakilimų, tiek krizių, kad jau užsiaugino tvirtą odą. Jeigu tik verslininkai išliks aktyvūs, kūrybingi ir inovatyvūs, perspektyvos bus optimistinės“, – sako J.Rojaka.

Ar smulkus ir vidutinis verslas atsparus išorės rizikoms?

• Didžiausia Lietuvoje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“, bendradarbiaudama su partnere – rinkos tyrimų bendrove SIC („Socialinės informacijos centras“) – pristatė pirmąjį šalyje Lietuvos SVV atsparumo išorinėms rizikoms indeksą.

• Lietuvos SVV atsparumo išorinėms rizikoms indeksas šiemet yra vidutinis ir siekia 69 punktus iš 100 galimų. Ne visos Lietuvos SVV įmonės tinkamai įvertina galimą neigiamą išorės rizikų poveikį verslui.

• Trečdalis šalies SVV bendrovių sunkiai susidorotų su patirtais finansiniais nuostoliais, rizikuotų savo veiklos tęstinumu.

• Devynios iš dešimties SVV įmonių Lietuvoje yra susidūrusios bent su viena išorine verslo rizika. Absoliuti dauguma jų dėl netikėtai atsitikusių įvykių patyrė nuostolių. Tačiau kas trečia SVV įmonė nesinaudoja verslo draudimo paslaugomis, o įmonės, kurios draudžiasi, daugiausia dėmesio skiria transporto priemonių apsaugai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.