Kokia lietuviams nauda, jei Frankfurtas taps ES finansų centru?

Europos miestai varžosi dėl Anglijos verslų, planuojančių keltis į Europą, dėmesio. Vienas realiausių kandidatų – Frankfurtas. Čia verslininkai ramūs. Nei laiškų, nei kvietimų jiems nereikia, nes visi įsitikinę – būtent šis miestas taps naujuoju Europos finansiniu centru. Iš to turėtų išlošti ir čia įsikūrę lietuviai.

Dar prieš paskelbiant apie „Brexit“ planus, buvo pradėtas procesas dėl Frankurto ir Londono finansų biržų sujungimo.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Dar prieš paskelbiant apie „Brexit“ planus, buvo pradėtas procesas dėl Frankurto ir Londono finansų biržų sujungimo.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gintarė Valentinaitienė

2016-06-29 13:32, atnaujinta 2017-05-20 08:50

Anglijai referendume nusprendus palikti Europos Sąjungą (ES), šalies verslai, ypač bankininkystės sektorius, iš karto pasakė, kad išstojimo derybų pabaigos nelauks ir kelsis į Europą. Klausimas vienas – kuris Europos miestas iš to išloš.

Varžosi visi

Pagrindiniai kandidatai tapti naujais Europos finansiniais centrais – Amsterdamas, Dublinas, Frankfurtas ir Paryžius. Nemiega ir kiti miestai – Anglijos bankininkus kvietimais užplūdo ir mūsų verslininkai bei politikai.

Tarp realiausių kandidatų Anglijos bankams Frankfurtas išsiskiria mažesniais mokesčiais verslui bei sąlygininai nedidelėmis kainomis.

Nepaisant to, tarp Vokietijos miestų Frankfurtas – tikrai nėra vienas pigiausių.

„Frankfurtas, kartu su Miunchenu ir Kelnu yra brangiausi Vokietijos miestai, žemės kainos Frankfurte kyla 2-4 proc., Berlyne viskas žymiai pigiau“, – pasakojo 3 metus Frankfurte gyvenantis ir žinių tarnyboms video reportažus filmuojantis lietuvis Romas Dabrukas.

Tiesa, šis miestas išsiskiria puiku susisiekimu. R.Dabrukas pasakojo, kad Frankurtas turi labai gerą oro uostą, iš kurio galima skristi į bet kurį pasaulio tašką, o visi didieji Europos miestai mašina iš čia pasiekiami per 4-5 valandas.

Verslininkai jau trina rankomis

Kol verslininkai, politikai ir kitokie aktyvistai visokiais būdais vilioja, Frankfuto verslas ramus. „Mums nieko nereikia daryti, kad pritrauktume Anglijos verslus. Visi jau džiaugiasi, planuoja ir laukia investicijų“, – teigė R.Dabrukas.

Yra viena priežastis, dėl kurios Frankurto finansų sektorius toks užtikrintas. Dar prieš paskelbiant apie „Brexit“ planus, buvo pradėtas procesas dėl Frankurto ir Londono finansų biržų sujungimo.

„Kai prasidėjo kalbos, kad Ddižioji Britanija paliks ES, tapo aišku, kad vertybinių popierių birža iš Londono turės keltis į Europą. O kur kitur, jei ne į Frankfurtą“, – pasakojo R.Dabrukas.

Vien finansų sektorius skaičiuoja, kad pirmu etapu Frankfurte turėtų būti sukurta 10 tūkst. naujų darbo vietų, antru – dar apie 40 tūkst.

Ir tai tik bankinis sektorius.  Sudominus finansų sektorių, kartu su bankais į Frankfurtą turėtų pradėti keltis ir kiti verslai.

Išloš ir lietuviai

„Bankininkai jau planuoja, kur reikės pirkti naujus sklypus, statyti namus, kur iškils nauji dangoraižiai ir kaip keisis Frankurtas“, – kalbėjo R.Dabrukas.

Manoma, kad naujas dangoraižių kvartalas turėtų įsikurti prie Europos Centrinio Banko. „2-3 km nuo dabartinio dangoraižių centro, aplink Europos Centrinį Banką yra daug tuščios vietos, nenaudojamų sandėlių“, – paskaojo R.Dabrukas.

Jo teigimu, iš to turėtų išlošti ir lietuviai, kurių Frankfurte – tikrai nemažai. Lietuviai čia prižiūri senukus, užsiima automechanika, bet pats populiariausais darbas tarp mūsų tautiečių – biuro patalpų valymas.

„Naujų pastatų bus pastatyta daug, taigi lietuviai darbo tikrai turės“, – kalbėjo R.Dabrukas.

„Financial Times“ duomenimis, tarp didžiausių Londone įsikūrusių tarptautinių bankų yra „BNP Paribas“ (2,5 tūkst. darbuotojų), „Goldman Sachs“ (5,5 tūkst.), „Bank of America Merrill Lynch“ (4,5 tūkst.), „Nomura“ (2,6 tūkst.), „Deutsche Bank“ (7 tūkst.), UBS (4 tūkst.), RBS (2 tūkst.), „Societe Generale“ (2,8 tūkst.), „Credit Suisse“ (5,5 tūkst.), „Barclays“ (8 tūkst..), HSBC (5 tūkst.), „Morgan Stanley“ (5 tūkst.), „JP Morgan“ (8 tūkst.), „Citi“ (7 tūkst.).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.