Pirmiausia balsavimui užsiregistravo 61 Seimo narys, už pensijų reformą balsavo 59.
„Aš tik noriu priminti, kad numatomos piniginės sankcijos už nedalyvavimą balsavime. Tik primenu, kad jums nebūtų naujiena“, – drausmino parlamentarus Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Rimantas Jonas Dagys Seimo ją pataisė: „Salėje yra žymiai daugiau žmonių, bet tos frakcijos, kurios supranta šio projekto beprasmiškumo tiesiog atsisako dalyvauti priiminėjant šiuos įstatymus.“
Jau pradėjus balsuoti dėl lydinčiųjų įstatymų, prie pensijų reformos buvo grįžta. „Prašau visų balsuoti, prašau pakviesti visus iš rūkomojo ir balsuoti“, – ragino Seimo pirmininkė.
Galiausiai, nors ir piktindamiesi, Seimo nariai mygtukus suspaudė. Susirinkimus kvorumui, už pensijų reformą balsavo 62 Seimo nariai.
L.Graužinienei bandant raminti Seimo narius, o šiems demonstratyviai piktinantis, į sceną užlipo ir Petras Gražulis. Gavęs teisę pasisakyti, jis nusprendė kalbėti ne apie pensijų reformą: „Aš tik norėjau priminti, kad šiandien yra Petrinės, tai galbūt jūs, Seimo pirmininke, norėtumėte pasveikinti visus Petrus ir Povilus?“
Bereikšmis balsavimas?
Nepriėmus pagrindinio įstatymo projekto dėl pensijų reformos, toliau buvo balsuojama už lydinčiuosius įstatymų keitimo projektus.
Tai dar labiau papiktino Seimo narius. „Turėtumėte suvokti, kad nepriėmus pagrindinio projekto, negalima svarstyti dėl sekančių pakeitimų. Kaip galime priiminėti lydinčiuosius įstatymus, kai neapsispręsta dėl pagrindinio projekto?“, – L.Graužinienės klausė Jurgis Razma, tačiau Seimo pirmininkė toliau stropiai skelbė balsavimas už viena straipsnį po kito.
Andrius Kubilius teigė suprantantis, kodėl nebalsuoja kai kurie Seimo nariai, bet vis tiek negalėjo patikėti, kad įstatymo projektams priimti neužtenka parlamentarų:
„Mano skaičiavimais, valdančioje koalicijoje yra 83 Seimo nariai, kodėl dalyvauja tik 62? Gal kiti protestuoja, palapinėse kokiose gyvena? Mes visi laukiame, kol valdančioji koalicija balsuos už savo programinį įstatymą, juk jie patys aiškino, kad šis įstatymas labai svarbus“.
L.Graužininė teigė nematanti reikalo stabdyti balsavimų dėl mažo Seimo narių aktyvumo: „Šitas stabdymas yra principinis noras dirbti visą vasarą – tai ir dirbkim, aš privalau dirbti pagal statusą, o jūs turit teisę nesiregistruoti.“
Pasipiktino įstatymo projektu
„Pasakykime patys sau, kad šita reforma ir visas socialinis modelis nepavyko, darėme reformą vardan reformos“, – projektą kritikavo Rima Baškienė. Jos teigimu, dabartinis projektas tikrai neleis padidinti pensijų, nedidės ir „Sodros“ ar valstybės biudžetas.
„Siūlymas didinti darbo stažą nesuteikia optimizmo, prastinamos sąlygos išeiti išankstinės pensijos irgi. Mylime kaupiamuosius fondus, mylime daug ką kitą, tik ne tuos, kuriuos privalome mylėti“, – kritiką žarstė ji.
„Pensijų reformos tikslas buvo užtikrinti, kad pensijos nenuvertėtų arba priartinti jas prie ES vidurkio, bet ar jis pasiektas? Absoliučiai ne!“, – oponavo R.Dagys.
Jis priminė, kad be papildomų šaltinių pensijų padidinti nėra jokių galimybių: „Santykis dirbančiųjų ir gaunančių pensijas keisis nuo 2:1 iki 1:1. Be papildomų pinigų santykio išlaikyti neįmanoma – tai elementari aritmetika, bet Vyriausybė nepasiūlė jokių priemonių, viską krauna ant biudžeto.“
R.Dagys dar kartą priminė, kad jo frakcija už šį įstatymą ir jį lydinčius projektus nebalsuos: „Mūsų frakcija nesiregistruos balsuoti. Tai yra jūsų asmeninės sąžinės reikalas.“
Gynė reformas
Už pensijų reformą pasisakė Seimo narė Kristina Miškinienė. „Visi žinome, kad pensijų augimas ir socialinės draudimo sistemos tvarumas priklauso ekonomikos augimo“, – kalbėjo ji.
K.Miškinienė teigė, kad socialinio draudimo paketu daroma viskas, kad būtų palankesnės sąlygos kurti darbo vietas, didinti darbo užmokestį, o tai galėtų prisidėti prie didesnių pensijų ateityje.
„Aš nenorėčiau taip skeptiškai kalbėti ir manyti, kad mūsų valstybė neturi jokių galimybių judėti į priekį. Tokia galimybė yra ir mes turime sutelktai daryti viską, kad bazinė pensijų dalis būtų perkelta į biudžetą“, – sakė ji.
Kokie pokyčiai numatomi?
Pagal priimtus pakeitimus nuspręsta palaipsniui didinti būtinojo stažo reikalavimą visai senatvės pensijai gauti nuo 30 iki 35 metų.
„Šiuo metu vidutinis stažas, už kurį skiriama senatvės pensija, jau dabar Lietuvoje sudaro 37 metus, todėl ilginant pensinį amžių, kai žmonės turi ilgiau likti darbo rinkoje, pamažu didinamas ir būtinojo stažo senatvės pensijai reikalavimas“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Seimas taip pat įtvirtino naują pensijos sandarą ir naujus pensijų finansavimo šaltinius. Pensija susidės iš bendrosios ir individualiosios pensijų dalių.
Pagrindinė perskirstomoji pensijos dalis bus vadinama bendrąją dalimi, o likusi pensijos dalis, kuri tiesiogiai atspindės asmens mokėtų įmokų indėlį į socialinio draudimo sistemą, bus vadinama individualiąja pensijos dalimi.
Bendrąją pensijos dalį numatoma finansuoti iš valstybės biudžeto, individualioji dalis bus mokama iš „Sodros“ biudžeto lėšų.
Seimas nusprendė įstatyme nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos bei apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, bus indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą.
Šis koeficientas bus apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų.
Pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukų dalis, viršijanti pensijų socialinio draudimo rūšies išlaidų sumą, pasibaigus kiekvieniems biudžetiniams metams bus pervedama į Socialinio draudimo rezervinio fondo dalį, skirtą pensijoms. Šio fondo lėšos bus naudojamos, jei išlaidos ims viršyti pensijų socialinio draudimo rūšies įplaukas.
