Įdomu, kad už Darbo kodeksą (DK) balsavo ne tik didelė dalis valdančiųjų, bet ir nemažai opozicijos – konservatorių ar liberalų. Vadinasi, daugelis lyg ir suvokia, kad sustabarėjusią sistemą keisti būtina, o naujoji versija atitinka tiek darbuotojų, tiek darbdavių lūkesčius.
Vis dėlto taip teigti būtų pernelyg drąsu. Pirmiausia, yra didelė tikimybė, kad šį DK vetuos prezidentė D.Grybauskaitė. Žinoma, ji privalės paaiškinti savo sprendimo priežastis ir nurodyti trūkumus, o ne tik treptelėti koja.
Ieškant trūkumų tikrai galima surasti. Antai prie Vyriausybės palapines pasistatę jaunuoliai aiškina, kad DK sugrąžins Lietuvą jei ne į baudžiavos, tai bent į XIX amžiaus kapitalizmo laikus. Esą kur tai matyta: įstatymu įteisintos atostogos sutrumpės nuo 28 iki 20–24 darbo dienų, o per metus viršvalandžių leidžiama net 60 valandų daugiau nei iki šiol – 180.
Siaubinga? Argi? Galima pasidomėti, kiek atostogos trunka, pavyzdžiui, JAV ar kitose šalyse, į kurias Lietuva mėgina lygiuotis. Ten 20 darbo dienų yra tiesiog prabanga.
Kita vertus, niekas nedraus su darbdaviais susitarti ir dėl ilgesnio poilsio. Kaip ir dėl ilgesnių viršvalandžių. Tačiau taip sudaroma galimybė daugiau užsidirbti to norintiems.
Juk iki šiol už papildomas valandas turėjo būti mokama ne mažiau kaip pusantro darbo užmokesčio. Dabar numatyta, kad dirbant poilsio dieną ar naktimis atlygis turės būti dvigubas, o šventadieniais – pustrečio karto didesnis nei įprastas.
Kalbant apie darbuotojų atleidimą, tikrai taps prastesnė padėtis tų, kurie įmonėje dirba pirmus metus: juos bus galima įspėti likus dviem savaitėms, o išmoka sieks tik pusę mėnesio algos. Ilgiau dirbantiems apie atleidimo lapelius teks pranešti prieš mėnesį (dabar – prieš du), auginantiems vaikus ar skaičiuojantiems paskutinius 5 metus iki pensijos – prieš du mėnesius (dabar – prieš 4).
Darbo netekęs žmogus gaus vos mėnesio atlyginimą, tačiau užvakar nuspręsta, kad tokiems darbuotojams bus mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, į kurį darbdaviai turės atseikėti po 0,5 proc. pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo išmokos. 5–10 metų įmonėje dirbęs žmogus gaus 1, 10–20 – 2, o ilgiau – 3 vidutines algas.
Bendrovės savininkas galės atleisti pavaldinį ir be jokios priežasties vos per tris dienas. Tačiau privalės sumokėti pusės metų atlyginimą. O delsiant atsiskaityti su atleistais darbuotojais gresia trijų mėnesių darbo užmokesčių dydžio netesybos.
Matyti, kad kuriant DK buvo klausomasi toli gražu ne vien darbdavių, nes juos užguls tiek papildoma finansinė našta, tiek įvairūs įpareigojimai teikti informaciją apie sutartis, atlyginimus profesinėms sąjungoms, darbo taryboms ar darbuotojų patikėtiniams. Įvairių saugiklių darbuotojams numatyta per akis.
Tačiau ilgai nelanksčius darbo santykius keiksnoję verslininkai gali džiaugtis bent tuo, kad įsigaliojus tokiai DK redakcijai būtų galima sudaryti įvairias sutartis. Antai iki šiol nebuvo įmanoma nusamdyti žmogaus konkrečiam darbui atlikti. Tiesa, tokių sutarčių įmonėje galės būti tik iki 10 proc., o terminuotųjų – iki penktadalio.
Gamybininkai pagaliau išmeldė pameistrystės sutartis.
Tokia darbo santykių forma, kai patyręs specialistas moko dar stokojantį įgūdžių žmogų, suteiks galimybę daug lengviau ir greičiau parengti pamainą dabartiniams darbuotojams.
Dar viena naujovė – vadinamosios tuščios sutartys. Pagal jas darbuotojas įsipareigoja atlikti darbą tuo metu, kai darbdaviui jo prireikia, bet tam turi skirti ne mažiau nei 8 valandas per mėnesį.
Vargu ar tai kvepia baudžiava, kaip prie Vyriausybės rypauja pavardes slepiantys jaunuoliai. Juk tokiu atveju žmogus galės derinti net kelis darbus.
Susidaro įspūdis, jog pokyčių priešininkai įsivaizduoja, kad dauguma Lietuvos žmonių dirba didžiulėse gamyklose prie konvejerių 8 valandas per dieną, o nauja tvarka juos išvis pririš prie staklių dar ir nakčiai.
Bet juk per porą dešimtmečių, kol galiojo ir tebegalioja senosios taisyklės, darbo santykiai smarkiai pasikeitė. Vis daugiau užduočių galima atlikti nuotoliniu būdu. Darbdaviams vis mažiau svarbu, kada žmonės įgyvendina nurodymus – dieną ar naktį, užtenka, kad darbas būtų atliktas. Naujasis DK tokios laisvės suteikia.
Verslininkai priimtą dokumentą kol kas vertina gana santūriai. Nenuostabu – laukiama prezidentės žodžio. Darbdaviams ši DK redakcija vargu ar yra tokia, kokios jie tikėjosi, tačiau tikrai geresnė už dabartinę.
Užtat profesinės sąjungos pliekia šį teisės aktą iš peties, vieną po kito vardydamos jo trūkumus. Tikimybė, kad bent į kelis jų atsižvelgs ir D.Grybauskaitės patarėjai, yra didelė.
Galima ginčytis ir dėl Vyriausybės siekio trūks plyš priimti naują DK dar šią kadenciją. Numatomi dideli pokyčiai, todėl buvo galima ir detaliau išnagrinėti visus punktus, o galutinį sprendimą palikti naujos sudėties Seimui.
Juolab balsavimas parodė, kad visos pagrindinės partijos sutaria dėl to, kad esminės permainos darbo rinkoje būtinos.
