Kreipimesi į prezidentę, kurį pasirašė 18 konfederacijos narių – prekybos, pramonės, paslaugų bendroves vienijančių organizacijų vadovų, − pažymima, kad Darbo kodekso pakeitimai padės didinti užimtumą šalyje, gerinti darbo santykius ir skatins investicijas. Verslo organizacijų atstovai pateikia argumentuotus atsakymus į profesinių sąjungų kritiką dėl naujojo įstatymo.
„Seimo priimtas įstatymas yra ilgų ir sunkių derybų, kompromisų bei svarstymų rezultatas. Nors juo, mūsų vertinimu, darbo santykiai Lietuvoje vis dar nėra liberalizuojami pakankamai, Darbo kodekso pakeitimai gali tapti pagrindu tolesnei sėkmingai reformai, kuri padidins šalies konkurencingumą, skatins ekonomikos plėtrą, darbo vietų kūrimą.
Tikimės, kad prezidentė įsiklausys ne tik į reakcionierišką profesinių sąjungų kritiką, bet ir 200 tūkstančių darbo vietų šalyje sukūrusių įmonių argumentus bei sudarys sąlygas pereiti prie pažangesnio darbo santykių reguliavimo pasirašydama naująjį Darbo kodeksą“, − teigia Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad darbuotojas jau ir dabar ne visada yra laikomas silpnesniąja šalimi, todėl profesinių sąjungų teiginiai, kad darbuotojas neturi derybinių galių, yra klaidinantys. „Be to, teismas ir be šios normos gali priimti žmogui palankesnį sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją“, – primena Lietuvos verslo konfederacijos nariai.
Darbdavių teigimu, naujasis Darbo kodeksas suteiks teisinį pavidalą kai kurioms veikiančioms, tik iki šiol nereglamentuotoms praktikoms, mažins šešėlinių darbo santykių dalį.
„Nenustatytos apimties darbo sutarčių tikslas – sukurti daugiau ir lanksčių darbo vietų. Be to, ir šiuo metu praktikoje tokia sutarties rūšis egzistuoja ir norintieji taip dirba. Tačiau, kad sudarytų tokio pobūdžio sutartį, darbdavys turi būti teisiškai išprusęs, mokėti atitinkamai surašyti darbo sutartį. Nemokantieji dažnai renkasi įdarbinti nelegaliai, nes neturi galimybių darbuotojui per savaitę suteikti 40 darbo valandų. Pažymėtina, kad neapibrėžto laiko darbo sutartims naujajame Darbo kodekse yra nustatytas 8 darbo valandų per mėnesį minimumas (šiuo metu praktikoje minimumas nėra taikomas), todėl nuo šių sutarčių bus mokami mokesčiai, darbuotojai bus draudžiami ir turės didesnę apsaugą nei šiuo metu“, – aiškina V. Sutkus.
Verslo atstovai apgailestauja, kad susidūrė su įnirtingomis pastangomis sužlugdyti visą įstatymo permainų paketą. „Daugelis pripažįsta, kad Darbo kodekso projekto oponentai – pirmiausia profesinės sąjungos ir joms atstovaujantys Seimo nariai, iš principo siekė vilkinti priėmimo procesą, o registruodami absurdiškus pasiūlymus norėjo sužlugdyti visą projektą.
Tai puikiai iliustruoja Seimo narių pasiūlymai sutrumpinti darbo savaitę iki 30 valandų, padvigubinti visiems kasmetinių atostogų skaičių iki 40 dienų, įpareigoti įmones dalintis 25 proc. gauto pelno su darbuotojais ir pan. Džiaugiamės, kad dauguma parlamentarų vis dėlto pademonstravo atsparumą demagogijai ir priėmė įstatymą, kuris galėtų tapti tramplinu Lietuvai tolesnio ekonomikos augimo link“, − komentuoja V. Sutkus.
Lietuvos verslo konfederacijos nariai pabrėžia, kad galutinė Darbo kodekso projekto redakcija, kuriai pritarė Seimas, yra ilgų ir sunkių derybų, kompromisų bei svarstymų rezultatas.
„Per daugiau nei vienerių metų laikotarpį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas vien tik suvartymo stadijoje surengė 26 komiteto posėdžius, per kuriuos apsvarstyta per 800 pasiūlymų (iš jų 152 – Seimo kanceliarijos Teisės departamento, 159 – institucijų, asociacijų ir piliečių, 452 – Seimo narių ir 37 – papildomų komitetų). Seimas svarstymo stadijoje Darbo kodekso projektą svarstė 9 plenariniuose posėdžiuose, o priėmimui skyrė beveik visą darbo dieną“, – į dideles politikų darbo sąnaudas dėmesį atkreipė verslo organizacijų atstovai.
Lietuvos verslo konfederacija atstovauja 28 verslo asociacijoms ir 3,5 tūkst. šalies įmonių. LVK narės drauge yra sukūrusios 200 tūkst. darbo vietų, kurias užima apie 15 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų.
