Britai mūsų nenori? Darbo galima rasti ir kitur

Kiekvienam tūkstančiui darbo vietų Europos Sąjungoje (ES) lieka net 18 laisvų, skelbia Eurostatas. Tai šiek tiek daugiau nei praėjusį ketvirtį. Pirmąjį ketvirtį vidutinis laisvų darbo vietų skaičius visoje ES sudarė 1,7 procento.

Kuriose šalyse tikimybė susirasti darbo yra nedidelė, o kuriose didžiausia?<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kuriose šalyse tikimybė susirasti darbo yra nedidelė, o kuriose didžiausia?<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 3, 2016, 9:11 PM, atnaujinta May 19, 2017, 11:49 PM

Atskirose šalyse šis rodiklis svyruoja nuo 0,2 iki 3,6 procento. Tad kuriose šalyse tikimybė susirasti darbo yra nedidelė, o kuriose didžiausia? į šį klausimą pamėgino atsakyti Lenkijos portalas „gazeta.pl“

7. Ispanija (0,7 proc.)

Ispanijoje, kurioje nedarbo lygis yra gąsdinančiai didelis (22,1 proc.), laisvų darbo vietų nuošimtis yra labai nedidelis. Mažai darbo pasiūlymų ir norintiems įsidarbinti Portugalijoje.

Blogesnė padėtis tik Graikijoje – šioje šalyje laisvų darbo vietų Eurostatas pirmąjį šių metų ketvirtį „nesurado“. Nors pernai metų pabaigoje jų dar buvo 0,2 proc., dabar šis rodiklis yra minus 0,6 procento.

6. Lenkija (0,8 proc.)

Nedarbo lygis Lenkijoje stabiliai mažėjo iki nepavojingo vienaženkliu skaičiumi išreikšto lygio. Tačiau jeigu vertintume darbo rinkos padėtį remdamiesi laisvų darbo vietų skaičiumi, pamatytume, kad situacija nėra labai gera. Aštuonios laisvos darbo vietos iš 1000 – žiūrint potencialių darbuotojų akimis yra vienas iš prasčiausių rezultatų Europos Sąjungoje.

5. Airija (0,9 proc.)

Tai populiari lenkų (taip pat ir lietuvių. – Red.) emigracijos kryptis – Lenkijos vyriausiosios statistikos valdybos (LVSV) duomenimis Airijoje jau įsikūrė daugiau kaip 100 tūkst. lenkų. Šioje šalyje mokamas antras pagal dydį minimalus mėnesinis darbo užmokestis – 1546 eurai. Tačiau įsidarbinti šioje saloje apskritai nelengva. Eurostato duomenimis laisvų darbo vietų ten yra vos 0,9 proc. – perpus mažiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

4. Liuksemburgas (1,5 proc.)

Liuksemburgas garantuoja didžiausią Europos Sąjungoje minimalų atlyginimą – apie 1923 eurus per mėnesį.

Nepaisant tokių palankių sąlygų ten dirbti laisvų darbo vietų nuošimtis artimas ES vidurkiui. Nereikia pamiršti ir to, kad darbo rinka čia labai maža, šalyje gyvena šiek tiek daugiau kaip pusė milijono žmonių. Todėl vertinant absoliučiais skaičiais laisvų etatų nėra taip daug.

3. Norvegija (2,0 proc.)

Šalis oficialiai nepriklauso Europos Sąjungai, bet kadangi ji yra Europos ekonominės erdvės (EEE) dalis, galima ten netrukdomai įsidarbinti. LVSV duomenimis 2014 metų pabaigoje Norvegijoje gyveno beveik 80 tūkst. lenkų. Eurostato apskaičiuotas rodiklis rodo, kad ir toliau čia santykinai nesunku susirasti darbo, kadangi kas penkiasdešimta darbo vieta yra laisva.

2. Vokietija (2,5 proc.)

Tai antroji pagal svarbumą po Didžiosios Britanijos emigracijos kryptis, teigia portalas. Vokietijos ekonomika yra gana tvirta, tad norinčių dirbti laukia nemažai laisvų darbo vietų. Įsidarbinę šioje šalyje gauna garantuotą minimalų maždaug 1473 eurų mėnesinį atlyginimą.

1. Malta (3,6 proc.)

Didžiausias laisvų darbo vietų nuošimtis yra Maltoje: čia norinčių dirbti laukia net 36 laisvos darbo vietos iš 1000. Šis rodiklis sparčiai auga, nes dar prieš metus jis buvo tik 2,4 procento. Bet reikia prisiminti, kad darbo sąlygos šioje valstybėje nėra sensacingos. Minimalus darbo užmokestis yra tik 728 eurai – mažiau nei pusė to, kurį garantuoja Airija ar Vokietija.

Na, o Lietuvos rodikliai, kuriuos paskelbė Eurostatas, beveik identiški Šveicarijos rodikliams.

Laisvų darbo vietų 2015 metų 1-ąjį ir 2-ąjį ketvirčius abiejose šalyse buvo po 1,1 proc., trečiąjį ketvirtį Šveicarijoje jis sumažėjo iki 1,0, o Lietuvoje išliko koks buvęs, ketvirtąjį ketvirtį jau Lietuvoje jis sumažėjo iki 1,0 proc. ir susilygino su Šveicarijos rodikliu, o šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuva pagal laisvų darbo vietų skaičių Šveicariją aplenkė – mūsų šalies rodiklis yra 1,3 proc.(arba 0,2 proc. augimas lyginant su 2015 m. 1-uoju ketvirčiu), Šveicarijos išliko 1,0 proc. (0,1 proc. kritimas).

Palyginimui Baltijos šalių rodikliai yra tokie (2015 metų 1, 2, 3 ir 4 ketvirčiai bei šių metų 1 ketvirtis): Latvija – 0,5; 0,5; 0,4; 1,1; 1,5. Estija – 1,3; 1,6; 1,7; 1,3; 1,5.

Parengė Leonas Grybauskas

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.