„Daugeliui šalies gyventojų apsipirkimas jau tapęs kasdienės rutinos dalimi, todėl nenuostabu, jog dėl spartaus gyvenimo tempo pirkėjai vis labiau vertina galimybę apsipirkti per trumpesnį laiką. Matome, jog užsukę į maisto prekių parduotuvę, pirkėjai nori tiek lengvai rasti jiems reikalingas prekes lentynose, tiek greitai atsiskaityti už jas kasoje, negaišdami laiko eilėse. Netgi esame paskaičiavę, kad prie kasos klientai linkę praleisti ne daugiau nei 8,3 minutes, o sveriamų produktų skyriuje – ne daugiau nei 6 min. Tai skatina mus investuoti į naujas technologijas, tokias kaip greito aptarnavimo ar savitarnos kasos, taip pat nauji patogesni atsiskaitymo būdai, leidžiantys sutaupyti pirkėjų laiko ir supaprastinti apsipirkimo procesą“, – sako bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.
Pasak jo, šią tendenciją patvirtina ir kasdieniai pirkėjų įpročiai. 62 proc. tyrimo dalyvių sutinka, jog prie kasdienio jų apsipirkimo kokybės gerinimo reikšmingai prisideda greito aptarnavimo bei savitarnos kasų diegimas. Prekybos tinklo duomenimis, „Maxima“ parduotuvėse įrengtomis savitarnos kasomis šiandien naudojasi apie penktadalis visų pirkėjų. Dažniausiai jose pirkėjai atsiskaito už nedidelį kiekį kasdienių prekių ir vidutiniškai išleidžia apie 9 eurus.
Šiuo metu dalyje tinklo parduotuvių jau įrengtos ir vadinamosios „WinPOS“ kasos, kuriose veikia naujos kartos kortelių nuskaitymo terminalai, palaikantys NFC (Ang. Near Field Communication) ryšį ir leidžiantys atlikti bekontakčius mokėjimus. Pasak Ž. Valkerio, diegti šią technologiją nuspręsta siekiant dar labiau supaprastinti atsiskaitymo už prekes procesą, nes, naudojant šią technologiją, mokėtojams ateityje nebereikės papildomai įvesti mokėjimo kortelės PIN kodo. Šią technologiją sparčiau vystyti šalies bankai turėtų pradėti nuo š.m. rudens.
„Bekontakčiam atsiskaitymui išties intensyviai ruošiamės. Šiandien tokie terminalai jau veikia beveik pusėje prekybos tinklo kasų – apie 700 iš maždaug 2000“, – sako Maxima Lt vadovas. Bendrovės skaičiavimais, vieno tokio terminalo įrengimas prekybos tinklui atsieina apie 2 tūkst. eurų.
Bendrovės atliktas tyrimas taip pat parodė, jog lietuviai – gana reiklūs pirkėjai. Nors didžioji dalis pirkėjų prekybos centro kokybę visų pirma sieja su šviežiais maisto produktais, tyrimo duomenys rodo, jog šalies gyventojams nemažiau svarbu ir aktualus parduotuvės asortimentas, patrauklūs kainų pasiūlymai, lanksti lojalumo sistema, taip pat patrauklus parduotuvės interjeras, patogus suplanavimas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 235 „Maxima“ parduotuvės, kuriose dirba daugiau nei 16 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550 tūkst. pirkėjų. Lietuvos vartotojų nuomone, geriausias kokybės pavyzdys ir simbolis vertinant Lietuvos rinkoje siūlomus produktus bei paslaugas – prekybos tinklas „Maxima“. Tai parodė šiemet nepriklausomos Šveicarijos tyrimų bendrovės „International Certification Association“ (ICERTIAS) atliktas rinkos tyrimas „QUDAL – QUality meDAL“.
Aktyvi savitarnos kasų plėtra „Maxima“ tinklo parduotuvėse pradėta dar praėjusiais metais. Šiuo metu 25 tinklo parduotuvėse veikia 149 tokio tipo kasos, o iki metų pabaigos planuojama įrengti dar apie 79. Bendros investicijos į savitarnos kasų diegimą tinklo parduotuvėse šiais metais turėtų siekti daugiau nei 2 mln. eurų.
Atsižvelgdamas į pirkėjų poreikius tinklo parduotuvėse įsigyti tik šviežius ir kokybiškus produktus, , prekybos tinklas „Maxima“ neseniai pristatė ir dar vieną inovaciją – „Elektroninę nosį“ – mobilų įrankį, leidžianti pirkėjams patiems įsitikinti šviežių maisto produktų kokybe. Bandomasis pilotinis projektas, pradėtas įgyvendinti vienoje sostinės parduotuvių, tačiau jei šis pasiteisins, neatmetama galimybė daugiau tokių įrankių įdiegti ir kitose tinklo parduotuvėse. Į bandomąjį projektą „Maxima LT“ investavo apie 2,5 tūkst. eurų.
