Danutė Norvaišienė viena pirmųjų pirko sklypą šiame kvartale, o po to padėjo iš Airijos su žmona grįžusiam sūnui pasistatyti namą.
„Mes sklypą pirkome su visomis komunikacijomis, visa tai numatyta sutartyje.
Visuose dokumentuose įrašyta, kad esame Aukštelkės gyventojai, bet teismai kažkodėl nusprendė, jog mus galima priskirti prie buvusio Motaičių kaimo“, – stebėjosi moteris.
Kantrybė baigia išsekti
Dešimtmetį užsienyje praleidusi D.Norvaišienės sūnaus šeima visus uždirbtus pinigus investavo į Pilies gatvėje iškilusį namą, bet dabar neišbrenda iš bėdų liūno.
Vakarų vėjas jiems neša dvoką nuo valymo įrenginių, žiemą gatvių niekas nevalo. D.Norvaišienė džiaugėsi, kad bent prie vandentiekio pavyko prisijungti, nors dėl to reikėjo gerokai pakariauti su „Šiaulių vandenų“ įmone.
„Turime visus dokumentus, bet neįsivaizduojame, kaip galėsime įregistruoti baigtą statybą, nes lyg ore kybo valymo įrenginiai, – atsiduso moteris. – Gyvename tarsi gete.
Niekas neleis net susimontuoti savų įrenginių, nes tinklai yra pakloti visam kvartalui.“
Į Šiaulių rajono savivaldybę ne kartą kreipėsi 71 šio kvartalo gyventojas, bet kol kas jokių postūmių neįvyko. Dalis sklypą čia įsigijusių žmonių jau neribotam laikui sustabdė statybas – visus gąsdina nežinia.
Trasos – privati nuosavybė
Kas nutiko šiame iš pažiūros puikiame kvartale? Didžiausia bėda yra tai, kad vandentiekio, kanalizacijos trasos ir gatvės tebepriklauso sklypus pardavinėjusiam verslininkui Genadijui Ananjevui.
Jis sutiko perleisti inžinerinius tinklus Šiaulių rajono savivaldybei, bet paprašė sumokėti už jo investicijas.
Savivaldybė jų neperka, nes nėra teisinio pagrindo – dėl inžinerinių tinklų išpirkimo niekada nebuvo sudaryta jokio oficialaus susitarimo. Problemą žadama spręsti, bet tebeieškoma tinkamiausio varianto.
Tuo metu gyventojai kenčia baisią smarvę ir keiksnoja dieną, kai nutarė čia statytis namus.
Planus pakeitė sunkmetis
Greta Aukštelkės gyvenvietės esantį 8,5 hektaro žemės sklypą G.Ananjevas įsigijo daugiau kaip prieš dešimtmetį.
Verslininkas gavo leidimą keisti žemės paskirtį ir čia suformavo 65 namų valdos sklypus.
„Iš savivaldybės gavau leidimą formuoti kvartalą, bet buvau įpareigotas pats įrengti visus inžinerinius tinklus – pasirūpinti vandentiekiu, nuotekomis, elektra, dujomis, suformuoti gatves.
Tuometis meras Raimundas Jakutis pažadėjo, kad vėliau tinklai bus išpirkti ir savivaldybė juos perims“, – pasakojo G.Ananjevas.
Bet užgriuvęs sunkmetis sujaukė gražius planus. Žemės sklypų kaina krito, o šiam verslo projektui pinigų paskolinęs bankas galiausiai perėmė iš verslininko užstatytą turtą.
Į inžinerinius tinklus per 0,6 mln. eurų investavęs G.Ananjevas dalį pinigų atgavo, nes kompensacijas sumokėjo elektros ir dujų tiekėjai. Bet vandentiekio trasa, nuotekų vamzdynai su valymo įrenginiais ir dvi gatvės liko jo nuosavybė.
Gyventojai kenčia dvoką
Verslininkas pats negali nei tiekti vandens, nei valymo įrenginių naudoti, todėl ėmė tartis, kad iš jo šie tinklai būtų perimti. Tačiau visi bandymai atsimušė lyg į sieną – jis gavo siūlymą perleisti šį turtą neatlygintinai.
Kivirčo įkaitais tapo šio kvartalo gyventojai.
G.Ananjevas iš pradžių neprieštaravo, kad jam priklausančiais vamzdynais būtų tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos.
Naujakuriai savo ruožtu patys samdėsi įmonę, kuri išveždavo valymo įrenginiuose susikaupusias nuotekas. Bet galiausiai jų išvežimu nebesirūpino niekas, o kvartalo pašonėje išsiliejo dvokiantis tvenkinys.
„Buvau perspėjęs aplinkosaugininkus, kad yra teršiama aplinka, bet jie patikino nenustatę jokios taršos.
Tačiau po trijų mėnesių jie baudą už taršą išrašė man, nuotekų tinklų savininkui, nors nesu į sistemą išleidęs nė lašo. Šis sprendimas jau apskųstas teismui“, – piktinosi verslininkas.
Teismai prašymus atmetė
Savivaldybėje nieko nepešęs G.Ananjevas galiausiai kreipėsi į teismus.
Buvo prašoma įpareigoti Šiaulių rajono savivaldybę išpirkti inžinerinius tinklus arba bent įpareigoti mokėti nuomą už naudojimąsi svetima nuosavybe.
G.Ananjevas savo nekilnojamąjį turtą buvo įvertinęs beveik trečdaliu milijono eurų. Tačiau verslininkas per 5 metus nelaimėjo nieko – ieškiniai buvo atmesti.
„Teismai netgi mano suformuotą kvartalą pripažino atskira teritorija, nepriklausančia Aukštelkės gyvenvietei“, – stebėjosi šiaulietis.
G.Ananjevas neketina nusileisti – jau kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą: „Man institucijos rašo baudas, o tokio elgesio tikslas aiškus – priversti atiduoti savo nuosavybę. Tai galima pavadinti tiktai nusavinimu.“
Iš Strasbūro jau gautas atsakymas, kad ši byla prieš Lietuvą bus nagrinėjama, bet sprendimo gali tekti laukti kelerius metus.
Rajono taryba siūlymui nepritarė
Vaidotas Smirnovas
Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas
„Teismai du kartus atmetė verslininko prašymus, nes nėra ir nebuvo jokio oficialaus susitarimo, pagal kurį savivaldybė privalėtų įsigyti jam priklausančius inžinerinius tinklus. Buvo pripažinta, kad reikalavimai ieškiniuose pateikimo metu neatitiko teisės aktų.
Suprantamas verslininko noras atgauti investuotus pinigus. Bet jis taip pat privalėjo įvertinti ir šių investicijų riziką. Beje, tokių prašymų perimti turtą savivaldybė yra gavusi ne vieną.
Savivaldybė niekada neatsisakė perimti šio turto, bet tai nebūtinai turi būti pirkimo ir pardavimo sandoris. Įstatymuose numatyta galimybė ir nuomoti tokį turtą ar perimti panaudai.
Viename ieškinyje buvo įvardyta norima gauti nuomos suma. Tiekėjų šis siūlymas netenkino, nes, pavyzdžiui, mėnesio nuoma už vandentiekio trasą buvo dešimt kartų didesnė nei įmonės gaunamos pajamos iš šio kvartalo gyventojų.
Pernai Šiaulių rajono tarybai buvo pateiktas projektas perimti verslininko turtą, bet siūlymui nebuvo pritarta.
Dabar esame įpareigoję bendrovę „Kuršėnų vandenys“ įvertinti valymo įrenginių būklę. Kai gausime specialistų išvadas, bus daromi kiti žingsniai.
Sklypus įsigiję gyventojai taip pat turi teisę įvertinti, ar pirkimo ir pardavimo sutartyse nebuvo paslėptų nekilnojamojo turto trūkumų, kurie galėjo turėti esminės įtakos apsisprendimui pirkti būtent šį daiktą.“
