Britiškų kiaulių gerovė
Pareigūnų iš Briuselio direktyvos seniai erzino skeptikus, o ypač britus. Daugiausiai pasipiktinimo kėlė smarkus rinkos reguliavimas. Briuselis nurodydavo dėl agurkų ir bananų išvaizdos ir kreivumo, nustatydavo arbatų pakelių normatyvus. Ilgiausios taisyklės dėl kiaulių gerovės taip pat nurodydavo teikti joms specialią medžiagą pažintinei veiklai (kad kiaulės graužtų ją, o ne vienos kitų uodegėles). „Brexit“ leis Didžiosios Britanijos kiaulėms ramiai graužti kaimynų uodegas. Kaip tai paveiks kiaulienos kokybę? Neaišku, bet dėl pokyčių tikrai bus galima kaltinti „Brexit“.
Britai vėl galės be įtampos gerti arbatą
Didžiulį nepasitenkinimą sukėlė ES įvesta ekologinė direktyva, pagal ją buvo uždrausta pardavinėti siurblius, kurie yra galingesni nei 1600 vatų. Briuselyje planavo uždrausti ir kitus buitinius prietaisus – plaukų džiovintuvus, duonos skrudintuvus ir arbatinukus, kurių galingumas didesnis nei 900 vatų, o tai įžeidė arbatą mėgstančius britus. Dabar vietoj to, kad sėdėtų ir lauktų kol užvirs europietiškas arbatinukas, anglai ramiai galės mėgautis savo arbata. Manoma, kad meilė arbatai suvienys Rusiją, Didžiąją Britaniją ir Kiniją, jos sukurs politinę-ekonominę sąjungą prieš kavą mylinčius europiečius ir amerikiečius.
D.Trumpas taps JAV prezidentu
Apie tai, kaip „Brexit“ paveiks JAV prezidento rinkimus, nuomonės nepareiškė tik didžiausi tinginiai. Be to, dauguma sutinka, kad laimės populistas Donaldas Trumpas. Visgi, atlikti rimtą tyrimą apie tai, kaip susijęs britų referendumas su JAV rinkimais, nesugebėjo dar nei vienas. Tačiau pasirodė gana svarių argumentų. Dabar aišku, kad ekspertų nuomonės svarba gerokai sumažėjo po referendumo. Tai nereiškia, kad „Brexit“ iš tiesų padidino D.Trumpo šansus laimėti. Pasikeitė tik visuomenės nuomonė apie tai, kokie šie šansai yra. Bet tai nepakeis fakto: jeigu laimės D.Trumpas, tai bus siejama su „Brexit“.
Kalbų korepetitoriai didins kainas
Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES kelia klausimą ar anglų kalba ir toliau liks oficialia sąjungos kalba. Valstybine ši kalba laikoma tik Airijoje bei Maltoje. Bet šios dvi šalys turi po dvi oficialias kalbas ir stodamos į ES oficialiomis nurodė airių ir maltiečių kalbą. Tad anglų kalba po „Brexit“ jokių formalių teisių neturės. Bet kokiu atveju, tai puiki priežastis prancūzų, vokiečių, ispanų bei italų kalbų mokytojams didinti kainas.
Škotija taps Europos Venesuela
„Brexit“ gerokai padidino Škotijos atsiskyrimo nuo Didžiosios Britanijos tikimybę. Bet europiečiai nėra dėl to susirūpinę. Škotija – regionas su didžiausiu visoje šalyje biudžeto deficitu, nedarbu ir socialinėmis išlaidomis. Be to, Škotijoje dauguma balsuoja už kairiuosius. Jų politika visada sukeldavo liberalų protestus. Jeigu Škotija atsiskirs, leiboristai tikriausiai nelaimės nacionalinių rinkimų. O Škotijoje krizę sukels socialistai, vėliau dėl to apkaltindami „Brexit“.
ES subyrės
„Brexit“ gali įkvėpti ir kitas šalis. Internete jau pasirodė gąsdinimai dėl galimų „Nexit“ (Olandijos), „Dexit“ (Danijos), „Chechout“ (Čekijos), „Departugal“ (Portugalijos), „Italeave“ (Italijos), „Byegium“ (Belgijos) ir netgi „Finish“ (Suomijos). Kitoms šalims linksmų atsiskyrimo pavadinimų dar nesugalvojo, bet logika ta pati: kuo jos blogesnės už Didžiąją Britaniją? Noras atsiskirti Europos šalyse didėja ir po „Brexit“ jį pateisinti bus vis lengviau.
Butai Maskvoje brangs
Dėl sumaišties, kurią sukėlė „Brexit“ ir naujo referendumo Škotijoje, britai iš anksto pradėjo masiškai pirkti nekilnojamąjį turtą Maskvoje. Apie tai balandį pareiškė viena rusų nekilnojamojo turto bendrovė. Jos duomenimis, sandorių, kuriuos dalyvauja britai, skaičius išaugo 10 proc., tad dar ne kartą išgirsime, kad „Brexit“ pakėlė nekilnojamojo turto kainas prestižiniuose Maskvos rajonuose.
Dėl airių nekilnojamojo turto kils ažiotažas
Britai, norėję likti ES, jau stovi eilėje, norėdami gauti jiems lengviausiai pasiekiamus ES pasus. O tie pasai – Airijos, juk 6 mln. britų turi airiškas šaknis. Airijos užsienio reikalų ministras Charlies Flanaganas paragino britus nurimti, kadangi tarnybos nesusitvarko su prašymų dėl pilietybių krūvomis. O Dublino nekilnojamojo turto agentai gali ramiai kelti kainas, juk dėl visko kaltas „Brexit“.
Rūkantiems ir geriantiems bus lengviau
„Brexit“ tiems, kurie turi dolerių, eurų ar net rublių, dalį britiškų prekių atpigins. Svaro vertė, palyginti su doleriu, jau nukrito 15 proc., o gali kristi ir dar žemiau. Todėl cigaretės „British American Tabacco“ ir didžioji dalis viskio greičiausiai atpigs. Dėl sumažėjusios svaro vertės, Didžioji Britanija gali laukti turistų antplūdžio. Jeigu vasaros pabaigoje Temzės pakrantės bus pilnos turistų, o prie „British Museum“ išsirikiuos eilė, žinote, kas dėl to bus kaltas.
Nafta brangs (arba pigs)
Kalbant apie naftą, analitikų logika gali krypti į bet kurią pusę. Iš vienos pusės, „Brexit“ neigiamai paveiks pasaulio ekonomikos augimą, o tai sumažins energijos paklausą. Tad naftos kainos gali kristi. Iš kitos pusės, pokyčiai rinkoje, kuriuos sukėlė „Brexit“, sumažina tikimybę padidinti JAV Federalinės rezervų sistemos kursą. Dėl to naftos kainos kristų.
Prancūzų vyndariai bankrotuos
Maždaug 15 proc. ES biudžeto – Didžiosios Britanijos pinigai. Taigi, po „Brexit“ sąjungos biudžetas gerokai sumažės. Didžiausi nuostoliai teks žemės ūkiui. Svarbu tai, kad Didžioji Britanija – viena iš pagrindinių prancūzų vynų vartotojų, o jo kainos svarais išaugs. Bet puikūs Australijos ir Naujosios Zelandijos vynai turės konkurentinį pranašumą.
Šimtai milijonų kinų nuskurs
Pablogėjusi Europos ir pasaulio ekonominė situacija sukels dar daugiau sunkumų Kinijoje. Juk svaro ir euro vertė krinta ne tik santykinai su doleriu, bet ir su Kinijos juaniu, o tai produktus iš Kinijos daro mažiau konkurencingais. Todėl gali sprogti didžiuosiuose šalies miestuose stebimas nekilnojamojo turto burbulas. Daugelis Kinijos skolininkų bankrotuos. Žinoma, burbulas buvo dar iki „Brexit“, tačiau dėl savo problemų apkaltinti kitus labai lengva.
Europiečiai kvailės
Kaip rašo graikų laikraštis „Ekathimerini“, apie 60 tūkst. graikų mokosi Didžiojoje Britanijoje. Jie gauna ES nuolaidas mokslui. Po „Brexit“ nuolaidų nebebus ir ne tik graikams, bet ir kitiems ES studentams. Žinant aukštą britiško išsilavinimo kokybę, galima daryti išvadą, kad jaunimas ES taps mažiau išsilavinęs. Dėl to irgi kaltinsime „Brexit“.
Parengė Kristina Rancaitė
