Realybė: globali darbo rinkos krizė
„Tai, ką šiandien jaučiame – globali darbo rinkos krizė, akivaizdus specialistų trūkumas, bet kartu auga jaunimo nedarbas“, – pabrėžė mokslininkas ir pridūrė, kad vaikų skaičius Lietuvoje atskleidžia kur kas daugiau nei gali pasirodyti. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo mažėjantis gimstamumas, anot jo, ir yra tas katastrofos skardis, nuo kurio ir sminga lietuviškos gerovės vizija.
Profesoriaus teigimu, gimstamumo rodikliai atskleidžia ne tik mokyklų ir universitetų poreikį, bet ekonominius rodiklius.
„Per metus prarandame dešimt tūkst. gyventojų dėl natūralios kaitos ir apie dvidešimt tūkstančių emigruoja, tad kasmet Lietuva praranda po trisdešmt tūkst. žmonių. Šie žmonės galėtų stabilizuoti ekonomikos sistemą, bet atvirkščiai – jie stumia mus į minusą, nes didina pagyvenusių žmonių skaičių“, – kalbėjo jis. Anot jo, bendras gyventojų skaičius šalyje mažėja netolygiai ir „tarp tų, kuriems blogiau, yra tokių, kuriems blogai mažiau“.
Pasaulio Lietuviai lieka pasaulyje
„Sakoma, kad visa Lietuva aukojama dėl Vilniaus, nes čia susirenka viskas, ką turime geriausio kalbant apie žmogiškąjį kapitalą. Išorinė ir vidinė emigracija Vilniuje yra žymiai mažesnė nei kituose regionuose“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad bendrą situaciją neabejotinai veikia ir verslo sektoriaus tam tikras traukimasis.
„Lietuva – nelabai patraukli ir pasaulio lietuviai lieka pasaulyje“, – taip lakoniškai situaciją apie tai, kokią pridėtinę vertę galėtų kurti ir pasaulio lietuviai, kalbėjo profesorius. Į šiuos profesoriaus pastebėjimus savo replikomis reagavo ir diskusijoje dalyvavę didžiausių politinių partijų politikai.
Po krizės – lėtas atsigavimas
Premjeras Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad po ekonominio sunkmečio Lietuva atsigavo daug lėtesniu tempu. „Lietuva turi būti orientuota į eksportą, turime pasauliui paskleisti informaciją apie sukurtą palankią verslo aplinką“, – apie galimas ekonomikos skatinimo išeitis kalbėjo jis.
Diskusijoje dalyvavęs Eugenijus Gentvilas pripažino, kad gimstamumo mažėjimas yra didelė problema ir ją būtina kuo greičiau spręsti. „Jei neskatinsime gimstamumo – mūsų laukai pesimistiškiausias scenarijus“, – sakė E.Gentvilas.
Naisių gimstamumo rekordai
„Naisių kaime per penkerius metus padidinome gimstamumą septynis kartus, kai išsprendėme socialines gyvenvietės problemas“, – kalbėjo Ramūnas Karbauskis ir pridūrė, kad Lietuvą gali išgelbėti tik švietimo pertvarka. Jis teigė, kad apie emigraciją jau svajoja vyresnių klasių moksleiviai, o į Lietuvą emigrantai negrįžta, kad jų priimti ši nepasiruošusi.
Ne toks pesimistiškas buvo Gabrielius Landsbergis, kuris teigė, kad Lietuva padarė nemažai skatindama gimstamumą. „Mūsų galimas potencialas – grįžtantys žmonės ir kaimyninės valstybės jau sėkmingai tai daro. Štai į Estiją pernai sugrįžo daugiau nei išvyko. Pernai į Lietuvą grįžo šešiolika tūkst. žmonių, kurie parsivežė šešis tūkstančius vaikų – jei šiuos skaičius padvigubintume – tai jau neblogai“, – sakė G. Landsbergis.
Valentinas Mazuronis savo pasisakyme akcentavo, kad laikas rimtai pagalvoti apie regionų politiką ir žmonių dvasinį komfortą: „Jei ant šunis pasakysi dvidešimt kartų, kad jis gaidys, tai galiausiai jis užgiedos. Mes dvidešimt metų tik galvojame, kas blogai. Jei nekursime pozityvo, nekeisime šitos sampratos – nieko gero nebus“, – teigė jis.
