Per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uoste perkrauta beveik 20mln. tonų krovinių – 5,7 proc. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laiką.
„Šio pusmečio rezultatas – naujas rekordas mūsų uosto istorijoje. Daugiausiai prie to prisidėjo perkrauti skystieji kroviniai, kurių per pirmąjį pusmetį buvo beveik 23 proc. daugiau. Krovinių apyvarta labiausiai augo Krovinių terminale, – čia nuo metų pradžios perkrauta 8O9 tūkst. tonų – beveik 54 proc. Daugiau negu pernai tuo pačiu metu. Prie rekordo daug prisidėjo ir „Klaipėdos nafta“ bei „Klaipėdos Smeltė“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.
Jo teigimu, Klaipėda – vienintelis taip sėkmingai dirbantis Baltijos šalių uostas. Tarp Baltijos rytinės pakrantės uostų ją lenkia tik Primorskas, kuriame kraunama žalia nafta ir naftos produktai.
Kituose uostuose krovos mastai sumenko. Taip nutiko todėl, kad Klaipėdos beveik nepasiekia tranzitiniai Rusijos kroviniai.
Kiti uostai nukentėjo, nes Rusija stengiasi krovinius – naftos produktus ir anglį – siųsti per savus uostus.
„Jei pavyks išlaikyti tokį tempą, Klaipėdos uostas šiemet gali pasiekti krovos rekordą – 40 mln. tonų“, – sako direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.
Visų pagrindinių krovinių per pirmąjį pusmetį perkrauta daugiau, vienintelė išimtis – biriosios trąšos.
Prie puikių uosto rezultatų nemažai prisidėjo Centrinio Klaipėdos terminalo veikla.
„Čia aptarnaujami karinius krovinius plukdantys laivai, terminalas puikiai tinka NATO kroviniams. Jau įprasta, kad kariniai kroviniai užima bene pusę terminalo teritorijos“, – aiškina A.Drungilas.
Vėl pradėjo didėti ir konteinerių srautai. Pagal tonažą konteinerių apyvarta Klaipėdoje išaugo rper pirmąjį pusmetį lyginant su praėjusiais metais išaugo 13,2 proc. Kituose uostuose konteinerių krova didėjo bent tris kartus lėčiau.
Išaugo ir pirmojo pusmečio pajamos – negalutiniais duomenimis jos sudarys virš 28 mln eurų – 28 proc. daugiau negu buvo pernai per tą patį laiką.
Per pirmąjį pusmetį į Klaipėdos uostą atplaukė 3460 laivų – 189 daugiau negu pernai. Jie atgabeno 131359 keleivius – beveik 7 tūkst. (5 proc.) mažiau neu pernai.
