Kas skursta labiau – lietuviai ar šveicarai?
Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas priminė ne kartą viešumoje skambėjusį teiginį, kad mūsų šalyje skursta kas penktas žmogus. „2006 metais kas penktas žmogus Lietuvoje skurdo, kai atlyginimai augo net ketvirtadaliu per metus, 2011 metais po krizės kas penktas žmogus skurdo ir dabar skursta kas penktas. Kai kuriuose portaluose (turima omenyje Rusijos žiniasklaida. – Aut.) dažnai kartojama, kad Amerikoje skursta kas penktas žmogus, bet juk vidutinis „skurstantis“ amerikietis gyvena privačiame name, turi bent vieną ar du automobilius ir turi visus buitinius prietaisus... Ar iš tikrųjų Lietuva susiduria su neišsprendžiama skurdo problema?“ – klausė jis.
Reaguodamas į klausimą ekonomistas Nerijus Mačiulis priminė Šveicarijos ir Švedijos pavyzdžius, kad ir šiose šalyse rodikliai panašūs: „Ten taip pat kas penktas ar kas šeštas žmogus skursta, o paslaptis slypi skurdo apibrėžime. Skursta tas žmogus, kuris gauna mažiau nei 60 proc. vidutinių šalies pajamų. Vadinasi, šveicaras, gaudamas mažiau nei 60 proc. vidutinių Šveicarijos pajamų, gyvena geriau nei Šarūnas (t.y. Š.Skyrius. – Aut.)“, – ironizavo ekonomistas ir pabrėžė, kad būtina suprasti, ką konkrečiai žymi konkretus rodiklis.
Anot jo, pačios skurdo problemos negalima sumenkinti, nes ir kiti rodikliai rodo, kad penktadalis lietuvių gyvena gaudami mažas pajamas. „Suprantama, reikia analizuoti, ar šio skurdo priežastys objektyvios, ar žmonės patys renkasi tokį gyvenimo būdą ir sąmoningai nenori dalyvauti darbo rinkoje... Bet kai imamas netinkamas rodiklis, rodantis ne skurdą, o pajamų nelygybę, ir tada remiantis juo bandoma daryti išvadas ir įgyvendinti ekonominę politiką, tai tas pat, kaip bandyti atsuktuvu kalti vinį“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Nenori dirbti universitete už 500 eurų
Diskusijoje dalyvavęs Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas gausios auditorijos paklausė, kuris iš jaunuolių sutiktų dirbti universitete už penkių šimtų eurų atlyginimą. Salėje pakilo vos trys rankos.
„Nors ir bandome pritraukti jaunus žmones į universitetą, bet tokiam žmogui oficialiai galime mokėti tik penkis šimtus eurų. Kuris šiandien ateisite dirbti į universitetą? Tai jau yra skurdas, nes nėra traukos dirbti aukštojo mokslo sistemoje, o valstybės pinigai naudojami neefektyviai, valstybė juos taško velniai žino kur ir nemato, kokie yra prioritetai“, – kalbėjo P.Baršauskas.
Jis pabrėžė, kad būtinos reformos, jei norima, kad Lietuvoje būtų kokybiškas, tarptautiškas ir konkurencingas aukštasis mokslas.
Kad toks pavyzdys yra savotiškas skurdo rodiklis, pritarė ir N.Mačiulis: „Jei žmogus tapo mokslų daktaru, universitete praleido mažiausiai dešimt metų ir tegali uždirbti vos penkis šimtus eurų, – tai skurdas. Dvasinis, finansinis, moralinis.“
Verslininkai skundžiasi specialistų trūkumu
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis, paprašytas pakomentuoti kritiką, kad Lietuvoje verslininkai, lyginant su jų įmonių darbuotojais, uždirba labai daug ir atotrūkis tarp atlyginimų yra labai didelis, sakė: „Šiandien įmonėse trūksta žmonių, kurie norėtų uždirbti daugiau. Tai paradoksas, nes daug verslininkų pabrėžia norintys mokėti daugiau, bet nemato kam. Žmonės turėtų daugiau rodyti kūrybiškumo.“
Anot jo, daug įmonių pasiruošusios mokėti gerus atlyginimus rinkodaros specialistams, bet neranda tinkamų specialistų. R.Dargis pateikė pavyzdį apie tai, kad nutrūkus eksportui į Rusijos rinką pieno perdirbėjams buvo sunku pasiūlyti savo paslaugas Rytų šalims, nes paprasčiausiai nebuvo žinoma, kokio skonio tikisi potencialūs vartotojai, o juk dirbant su Rusijos rinka produktų pasiūla buvo tokia pat kaip ir Lietuvoje.
„Staiga reikia galvoti apie Rytų rinkas ir didelė dalis įmonių paprasčiausiai nežinojo, kaip pataikyti pasirenkant, ką eskportuoti, o profesionalių patarėjų nėra ir tai ne vienos įmonės klausimas“, – kalbėjo jis ir šių dienų jaunimui linkėjo netradicinio mąstymo.
„Technologijos ir pokyčiai suvienodins visus ir pranašesni bus tie, kurie turės daugiau kūrybingumo, kurs naujus produktus ir juos išradingai pateiks. Žmogus yra savo laimės kalvis, svarbu, kokį produktą jis galės pateikti“, – sakė R. Dargis.
