Jaunieji ūkininkai verslo pradžiai gali gauti paramą

Jaunieji šalies ūkininkai liepos mėnesį kviečiami teikti paraiškas paramai gauti pagal 2014–2020 m. Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.

Jaunieji šalies ūkininkai liepos mėnesį kviečiami teikti paraiškas paramai.<br>Shutterstock nuotr.
Jaunieji šalies ūkininkai liepos mėnesį kviečiami teikti paraiškas paramai.<br>Shutterstock nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 10, 2016, 7:00 AM, atnaujinta May 19, 2017, 8:36 AM

Pretenduoti gauti paramą pagal šią veiklos sritį gali jaunesni kaip 40 metų asmenys, įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu bei jame besikuriantys pirmą kartą. Paraiškos pateikimo metu jaunasis ūkininkas turi turėti reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos, t. y. turėti profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą, aukštąjį žemės ūkio srities išsilavinimą arba turi būti išklausęs jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą. Šiam paramos paraiškų priėmimui numatyta 20 mln. Eur.

Su kokiais sunkumais susiduria jauni ūkininkai?

Mėsine galvijininkyste užsiimantis 27 m. Tautvydas Jungevičius gerai prisimena savo verslo pradžią, kuriai stimulą davė praėjusio etapo KPP parama: „Kai 2009 m. nusprendžiau užsiimti ūkininkavimu, teturėjau 40 ha žemės, didelį norą ir mažai žinių, tačiau pasinaudojęs ES struktūrinių fondų parama jauniesiems ūkininkams, savo ūkį galiausiai išplėčiau iki 260 ha ir 130 veislinių galvijų. Pagrindiniu sunkumu įvardyčiau ne finansų, bet žinių stygių, tad į mane dabar patarimo besikreipiantiems pradedantiesiems ūkininkams padedu kuo tik galiu. Pats perėjęs visus pradinius ūkininkavimo žingsnius, galiu išskirti kelis sunkumus, su kuriais jaunieji ūkininkai gali susidurti“.

Pirmiausia – žinių trūkumas: jaunas žmogus dažnai neturi supratimo, kokius dokumentus užpildyti ir kokį verslo planą parašyti, kad jis būtų pelningas. Net elementariam ūkininkavimo šakos pasirinkimui reikia patikimo konsultanto, kuris papasakotų apie šios veiklos grėsmes ir galimybes. Be to, Lietuvoje vis dar trūksta ūkininkų kooperatyvų, kurie atstovautų savo nariams ir dalytųsi žiniomis“.

Pasak jo, antras sunkumas – vienkryptė komunikacija viešojoje erdvėje. Visa informacija žiniasklaidoje dažniausiai orientuota į pienininkus, kurių veikla dažnai minima kaip nepelninga ir neigiamame kontekste, o tai potencialius ūkininkus, jaunus žmones, atbaido, šiems net neįsigilinus, kad yra ir kitų, daug pelningesnių, ūkininkavimo šakų. Šis verslas dėl neigiamos informacijos tampa neprestižiniu ir nepaklausiu.

Galiausiai, jaunam pradedančiajam ūkininkui neretai pritrūksta lėšų – jauni žmonės dar neturi sukaupę pradinio kapitalo, iš kurio galėtų nusipirkti reikiamą žemės plotą ūkininkavimui ir tinkamų priemonių. Parašius verslo planą, tuo viskas nesibaigia – reikia nusipirkti visą įrangą, „žaliavą“ ūkininkavimui ir žemes, o ūkinius pastatus pastatyti, tad skaičiai biudžeto eilutėje gali ne vieną išgąsdinti.

Vis dėlto, T. Jungevičius įsitikinęs, kad ūkininkavimo pradžia gali būti paprasta, svarbiausia, viską iš anksto gerai apgalvoti ir išnaudoti visas teikiamas galimybes. Viena jų – parama pagal KPP.

Paraiškas vertins balais

Pareiškėjų pateikti projektai paramai gauti bus atrenkami taikant balus už tam tikrų kriterijų atitikimą. Siekiant gauti paramą, būtina surinkti kuo daugiau balų. KPP veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklėse numatytas privalomasis mažiausias projektų atrankos balų skaičius – 50. Jeigu projektų atrankos vertinimo metu nustatoma, kad projektas nesurinko privalomojo mažiausio 50 balų skaičiaus, paramos paraiška atmetama.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2014–2020 metų KPP periodo laikotarpiu, priešingai nei prieš tai buvusiame, panaikintas pirmumas ūkininkams, kuriantiems ūkius iš nepadalintų valdų. Panaikinus minėtąjį atrankos kriterijų, nustatyti nauji atrankos kriterijai: pirmumas teikiamas, jei pareiškėjas yra asocijuotos žemdirbių savivaldos organizacijos narys, jei projektas įgyvendinamas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių ir kai prašoma mažesnės paramos sumos.

Kokios išlaidos finansuojamos?

Svarbu, kad pareiškėjas negali būti pateikęs paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti. Už paramos lėšas galima įsigyti žemės ūkio technikos, įrangos, daugiamečių sodinių, statyti naujus arba rekonstruoti senus ūkinius pastatus, taip pat paramos lėšos gali būti skiriamos infrastruktūrai ūkininko valdoje sukurti, ūkiniams gyvūnams įsigyti, bendrosioms išlaidoms, naujiems technologiniams įrenginiams, projekto viešinimo išlaidoms. Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui negali viršyti 40 tūkst. Eur. Pirmoji išmokos dalis bus mokama pasirašius paramos sutartį, o ne priėmus sprendimą skirti paramą (kaip iki šiol buvo numatyta).

Europos Sąjungos parama jauniesiems ūkininkams skiriama, jei planuojamas įkurti ūkis, kurio potencialus ūkio ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcijos verte, įgyvendinus verslo planą, bus didesnis nei 8 tūkst. Eur. Svarbu paminėti, kad patvirtinus jaunąjį ūkininką paramos gavėju, yra išmokamas 50 proc. visos patvirtintos paramos sumos siekiantis avansas. Paraiškas jaunieji ūkininkai gali teikti šių metų liepos 1–29 dienomis.

Daugiau informacijos apie ES teikiamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.