Štai pavyzdžiui 2001 m. laikraštyje rašė, kad Švedijoje išrasta technologija, leidžianti stebėti televiziją mobiliuoju telefonu. Dabar tokie išradimai nestebina net mokyklinukų“, – kalbėjo Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
O per 15 metų pasikeitė tikrai daug. „Kai įstojome į Europos Sąjungą (ES), pagal informacinės visuomenės rodiklius neatitikome vidurkio, buvome tarp atsiliekančių šalių“, – kalbėjo IVPK direktorius Ramūnas Čepaitis.
Skaitmeninės visuomenės link
Per pastaruosius 15 metų internetą turinčių namų ūkių skaičius šalyje išaugo daugiau nei 20 kartų, o per pastaruosius porą metų elektroninėmis paslaugomis besinaudojančių žmonių skaičius išaugo daugiau nei 30 proc.
Internetu pradėjo naudotis ne tik miestų, bet ir kaimų gyventojai. Asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė Loreta Križinauskienė teigė, kad šiuo metu įvairiuose Lietuvos regionuose jau yra 1200 viešojo interneto prieigos taškų, rengiami įvairūs mokymai, ugdantys informacinę ir internetinę visuomenę.
Į elektroninę erdvę perkeliamos ir valstybinės institucijos. R.Čepaičio teigimu, per 5-7 metus Lietuvoje jau skaitmenizuotos visos svarbiausios paslaugos.
Pirmaujame Europoje
Pagal informacinės visuomenės plėtrą Lietuva – tarp ES lyderių. Tai, kad pirmaujame pagal plačiajuosčio interneto struktūros apimtį ir greičiau, šiandien jau nieko nestebina.
Bet IVPK direktoriaus R.Čepaičio teigimu, yra ir daugiau kuo pasigirti: „Ne tik greitis geras. Lietuvoje plačiajuosčio ryšio kaina – viena žemiausių Europoje. Tai reiškia, internetas mūsų visuomenėje yra tikrai prieinamas.“
Pirmaujame ir pagal dar vieną rodiklį. Pasirodo, Lietuvoje daugiausia žmonių skaito internetines naujienas. „Tai dar vienas pavyzdys, kad internetas tapo savaime suprantama bendravimo forma, keičianti mūsų įpročius“, – kalbėjo R.Čepaitis.
Yra kur pasitempti
Žinoma, Lietuva turi kur tobulėti. 30 proc. šalies gyventojų vis dar neturi interneto ryšio.
„Aš nesakau, kad turėsime 100 proc., bet kai pažiūri į estus, kurie deklaruoja 92 proc., tai net nervas paima. Vadinasi, tikrai dar galime pasitempti,“ – sakė L.Križinauskienė.
Jos teigimu, yra trys priežastys, dėl kurių žmonės nesinaudoja internetu – jiems to nereikia, jie neturi pinigų arba nemoka naudotis informacinėmis technologijomis.
Išmokti būtų pats laikas, nes ateityje internetas bus vis svarbesnis. „Pagrindinis ateities motyvas – kiekybės peraugimas į kokybę. Kiekybė pasiekta – yra visas suskaitmenintų viešųjų paslaugų kompleksas, dabar reikia daryti, kad ta prieiga būtų kuo patogesnė“, – kalbėjo R.Čepaitis.
Jo teigimu, visas svarbiausias valstybės institucijų teikiamas paslaugas greit bus galima pasiekti internetu, ir ne tik kompiuteriu, bet ir mobiliuoju telefonu. Jau yra patvirtintas sąrašas būtiniausių paslaugų ir bus ieškoma specialistų, kurie kurs naujas sistemas ir rūpinsis, kad jos vartotojas būtų kuo patogesnės.
R.Čepučio teigimu, tai labai svarbu, nes Lietuvos visuomenė jau išsilavinusi – gali rinktis, žino ko nori ir sugeba kokybiškai naudotis elektroninėmis paslaugomis, reikia tik padaryti kuo kokybiškesnes.
