Bandydami atspėti klientų poreikius „Maximos“ darbuotojai būna ir matematikais, ir meteorologais, ir gyvenimo būdo specialistais, tačiau tonos pasibaigusio galiojimo produktų vis tiek keliauja į konteinerius. „Didžioji dalis tokių produktų dar yra tinkami vartoti, todėl mes stengiamės daryti viską, kad būtų išmetama kuo mažiau maisto“, – teigia D.Mitkuvienė.
Svarbūs net orai
Taisyklės griežtos – jokių pasibaigusio galiojimo produktų parduotuvės lentynose. Klientai taip pat išrankūs, jiems reikia kuo platesnio prekių pasirinkimo.
„Turime nuolat rūpintis, kad prekių netrūktų, tačiau taip pat užtikrinti, kad jos nebūtų išmetamos lauk“, – teigė D.Mitkuvienė.
Šiam tikslui įgyvendinti „Maxima“ turi analitikus, kurie skaičiuoja, stebi pirkėjų įpročius, įvairias tendencijas, net orus – kad tik galėtų kuo tiksliau nuspėti, kiek vienos ar kitos prekės reikės.
Vis dėlto, tai ne visuomet pavyksta. Pavyzdžiui, prekybininkai tikisi gero oro, bet visą savaitgalį pliaupia lietus ir niekam nereikia daugybės šašlykų, kuriuos užmarinavo prekybos centro darbuotojai.
„Būna, kad pasikeičia pirkėjų įpročiai. Pavyzdžiui staiga tampa populiaru Kalėdoms ne pirkti, o paties gaminti pyragus. Ir būna, kad prikepame per daug tortų, bet tuo pačiu metu pritrūkstame miltų ar kažkokių sirupų“, – pasakojo D.Mitkuvienė.
Vaisiai ir daržovės – tik gražiausi
Prekės, kurios neturi tinkamumo vartoti termino – vaisiai ir daržovės, prižiūrimos dar kruopščiau. Į parduotuvių lentynas negali patekti ne tik apipuvę ar apdaužyti vaisiai.
Sandėlyje, į kurį iš tiekėjų keliauja prekės, guli didžiulė nučiupinėta knyga. Joje – kiekvienas vaisius, daržovė ir reikalavimai, kaip jie turi atrodyti.
„Pagal teisės aktus, negalime į parduotuves siųsti negražių vaisių. Jei neatitinka dydis, odelės spalva, negalime prekiauti“, – pasakojo D.Mitkuvienė.
Ji pripažįsta, kad ne tik reglamentai stabdo prekybą ne pačiais gražiausiais, bet tikrai kokybiškais vaisiais: „Ir žmonės nenori pirkti keisčiau atrodančių vaisių ar daržovių, nors lyg ir supranta, kad jų skonis nesiskiria.“
Dėl to „Maximos“ sandėlyje daugybė dėžių su vaisiais ir daržovėmis su užrašu:“Neliesti“. Tai reiškia, kad šios prekės negali keliauti į parduotuvių lentynas.
Iš pirmo žvilgsnio vaisiai tikrai neprimena netinkamų vartoti, bet darbuotojai nenuolaidžiauja – pirkėjams tik tai, kas tikrai kokybiška.
„Aukšti maisto kokybės standartais yra dar viena priežastis miastui švaistyti. Tam tikri produktai, nors yra kokybiški ir saugūs, vien dėl išvaizdos metami lauk. Tokias nuostatas reikėtų keisti. Produktai taip pat turėtų būti pateikiami rinkai, galbūt mažesne kaina, o pirkėjas pats pasirinktų, kokią prekę jam pikrti“, – mano D.Mitkuvienė.
Švaistymo negali būti
Laimei, negražūs vaisiai ir daržovės nėra pasmerkti. Juos, o taip pat duonos gaminius, pagal įstatymus leidžiama atiduoti labdarai. Tą „Maxima“ ir daro.
„Atrenkame kokybiškus, bet neprekinės išvaizdos vaisius ir daržoves bei juos tiekiame „Maisto bankui“. Taip stengiamės mažinti švaistimą ir padėti tiems, kurie patys galbūt negalėtų nusipirkti šių prekių“, – kalbėjo D.Mitkuvienė.
Kitas dalykas, kuris „Maximai“ padeda stabdyti prekių švaistymą – paskutinės dienos skyreliai. Į šiuos skyrelius patenka prekės, kurių galiojimo laikas tuojau baigsis ir jos yra 50-70 proc. pigesnės.
„Laikomės taisyklės, kad paskutinę dieną galiojantys produktai turėtų būti ne lentynose šalia kitų, o nukainotų prekių skyriuje. Tai leidžia mums neišmesti produktų, o mažiau pasiturintiems žmonėms įsigyti mėgiamų prekių“, – pasakojo D.Mitkuvienė. Jos teigimu, šie skyreliai tarp pirkėjų labai populiarūs.
Ne viskas sugedę
D.Mitkuvienė pasakojo, kad daugybė maisto yra išmetama ne dėl to, kad jis yra sugedęs, bet vien dėl to, kad prekių galiojimo terminas pasibaigęs, nors realiai jos dar ilgą laiką gali būti kokybiškos.
„Terminus nustato gamintojai ir aš manau, kad jie siekia apsisaugoti nuo bet kokios rizikos ir todėl nusprendžia taikyti ne maksimalų, o minimalų galiojimo terminą“, – kalbėjo D.Mitkuvienė.
Jei trumpo galiojimo prekės, pavyzdžiui pieno gaminiai, tikrai pradeda gesti greitai, tai yra daugybė produktų, kurių kokybė ir skoninės savybės nepakinta ilgą laiko tarpą.
Pasibaigus sirupo galiojimo laikui, jis gali šiek tiek susicukruoti ir prarasti skaidrumą. Šokoladas, ilgą laiką buvęs skirtingose temperatūrose, pabąla. Pjaustytų arbūzų galiojimo laikas „Maximoje“ – para, bet tikriausiai niekas nepuola jų valgyti vos parsineštų.
„Dažnai galiojimo terminas rodo ne tai, kad po jo prekė sugenda ir nebėra tinkama vartoti, o tai, kad iki šios datos gamintojas šimtu procentų garantuoja, kad prekė atrodys kaip patvirtintas etalonas, bus graži, skani ir kvapni“, – teigė D.Mitkuvienė.
Planuose – išmesti kuo mažiau
Lietuvos prekybininkai tikrai nesiruošia prekiauti pasibaigusio galiojimo prekėmis, tačiau jie įsitikinę, kad jas galima panaudoti geriems tikslams.
„Turime puikų pavyzdį su „Maisto banku“ ir vaisiais, daržovėmis bei duonos produktais. Būtu šaunu, jei tokių lengvatų turėtume daugiau“, – buvo įsitikinusi D.Mitkuvienė.
Šiuo metu „Maxima“ bei kiti prekybininkai su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba inicijuoja projektą, kuris leistų pasibaigusio galiojimo maisto produktus atiduoti labdaros organizacijoms.
„Pasibaigusio galiojimo prekių kokybė būtų jusliškai patikrinama ir jei jos tinkamos vartoti, būtų galima tas prekes perduoti įvairioms labdaros organizacijoms. Taip ne tik mažintume išmetamų maisto produktų kiekį, bet ir padėtume mažiau pasiturintiems,“ – apie idėją pasakojo D.Mitkuvienė.
Projekte teigiama, kad labdaros organizacijoms būtų galima perduoti daugybę įvairių maisto produktų – makaronus, konservus, saldainius, gaiviuosius gėrimus, kruopas, kavą ir arbatą, kūdikių maistą bei kitas ne taip greitai gendančias prekes, kurių kokybė nepakinta pasibaigus jų galiojimo laikui.
Įvertinus maisto produktų būklę jų galiojimo laikas būtų pratęstas ir tokiomis prekėmis toliau galėtų disponuoti labdaros organizacijos.
Pasaulis kovoja su švaistymu
Užsienyje tokia praktika – ne naujiena. Prancūzijoje parduotuvėms net uždrausta išmesti maistą, visas jis turi būti perduotas maisto bankams ar labdaros organizacijoms.
Danijoje veikia prekybos centras, prekiaujantis besibaigiančio galiojimo bei brokuotomis prekėmis, kurių nepriima kiti prekybininkai, o visą savo pelną skiria labdarai.
Atsiranda net restoranų, kuriuose patiekalai gaminami iš besibaigiančio ar pasibaigusio galiojimo maistų produktų.
Europos Komisijos duomenimis, kasmet Europos Sąjungoje yra išmetama 88 milijonai tonų maisto, kurio vertė siekia 143 milijardus eurų.
Maisto švaistymas – tiek ekologinė, tiek socialinė problema ir pasaulyje ieškoma vis naujų būdų kaip su ja kovoti.
„Mes siekiame, kad į „Maximos“ konteinerius patektų tik tikrai sugedęs ir netinkamas vartoti maistas, o visą kitą būtų galima atiduoti labdarai ir taip stabdyti maisto švaistymą“, – teigė D.Mitkuvienė.
