Praėjusią savaitę į posėdį susirinko Italijos politikai, centrinio bei komercinių bankų vadovai.
Bet susirinko ne kalbėti apie krizę – tiesiog vyko tradicinis šios šalies bankų asociacijos renginys.
Po jo apie kokius nors sunkumus niekas neprasitarė – taip, nedidelių bėdų yra, tačiau jos nesunkiai išsprendžiamos. Šitaip tvirtino italai.
Legendos vardas negelbėja
Tačiau investuotojai tokiomis kalbomis nebetiki, tad šios šalies bankų akcijų kaina biržose jau senokai juda tik viena kryptimi – žemyn.
Kodėl? Užtenka pažvelgti kad ir į trečią pagal dydį Italijos banką „Monte dei Paschi di Siena“ (MPS). 1472 metais įkurta finansų institucija laikoma seniausia pasaulyje, bet jos dabartinė padėtis mažų mažiausiai nepavydėtina.
Blogos MPS paskolos pasiekė astronominį skaičių – 47 mlrd. eurų. Net 23 mlrd. eurų jau nurašyti, tačiau ką daryti su likusiais, niekas neįsivaizduoja. O Europos centrinis bankas (ECB) nusiuntė griežtą nurodymą: per 3 metus blogos paskolos turi būti sumažintos bent 10 mlrd. eurų.
Po tokios žinios vos per savaitę MPS akcijų kaina biržoje krito net 30 proc. Investuotojai nebetiki, kad bankui pavyks išsikapstyti, tad viena akcija, pernai rugpjūtį dar kainavusi du eurus, dabar verta tiktai 28 centų. Banko kapitalizacija (rinkos vertė) – vos 770 mln. eurų.
Net jei MPS būtų vienintelis tokių rūpesčių turintis Italijos bankas, to jau būtų per akis. Tačiau nedaug atsilieka ir kiti. Todėl bendra Italijos finansų sistemos sukaupta blogų paskolų suma siekia net 360 mlrd. eurų.
Apie 200 mlrd. eurų jau galima palaidoti, nes skolininkai paskelbė bankrotą ir liovėsi pervedinėti įmokas.
Kadaise buvo išmintingi
Kai pasaulį 2008-aisiais ištiko sunkmetis, Italijos bankai jautėsi labai tvirtai. Jie mažai prekiavo išvestiniais finansų instrumentais, dėl kurių klimpo kitų šalių – net Didžiosios Britanijos ar Vokietijos – bankininkai.
Jie nebuvo pridaliję paskolų prieš sprogstant nekilnojamojo turto burbului, kaip nutiko, tarkime, Airijoje. Todėl tuomet blogų kreditų suma buvo kelis kartus mažesnė ir palyginti padori – mažiau nei 60 mlrd. eurų.
Italijos bankai daugiausia teikė įprastas paslaugas – skolino verslui ir gyventojams. Bet viską sujaukė 2011 metais prasidėjusi euro krizė.
Verslas ėmė strigti, šalyje prasidėjo recesija, gyventojų pajamos sumenko, pasipylė bankrotai, todėl blogų paskolų kreivė kaipmat šovė aukštyn.
Valstybė negali padėti
Panašiai buvo ir kitose šalyse, bet dauguma jų nusprendė gelbėti bankus valstybės lėšomis. Italija ramiai miegojo, o bankininkai tiesiog nurašinėjo blogas paskolas į nuostolius.
Vėliau ECB perėmė stambiausių bankų kontrolę visoje euro zonoje. Finansų institucijos nuo tada nebegali būti gelbėjamos mokesčių mokėtojų pinigais – galimo bankroto atveju su nuostoliais pirmiausia turi susitaikyti jų akcininkai, obligacijų savininkai ir tie, kurie turi didesnius nei 100 tūkst. eurų indėlius.
Todėl dabar Roma niekaip negali padėti tam pačiam MPS. Kas būtų, jeigu jis bankrutuotų?
Vien obligacijų turėtojų yra per 60 tūkst., o jiems tektų susitaikyti su 5 mlrd. eurų nuostoliais.
Tai būtų atominė bomba, palyginti su pernai sprogusia granata. 2015-ųjų lapkritį bankrutavo keturi nedideli italų bankai ir taupomosios kasos.
Apie 10 tūkst. indėlininkų prarado 360 mln. eurų, o kai kurie iš jų dėl to nusprendė atsisveikinti su gyvenimu.
Todėl MPS krachas sukrėstų ne tiktai Italijos finansų sistemą bei politinį gyvenimą. Bangos neabejotinai nuvilnytų per visą euro zoną, kurioje ir be to rūpesčių pakanka. („Zeit.de“, „Welt.de“, ELTA, LR)
Kenčia visos euro zonos bankų sistema
Pasak vieno didžiausių Europoje bankų „Deutsche Bank“ vyriausiojo ekonomisto Davido Folkertso-Landau, 350 mlrd. eurų ribą viršijusios Italijos bankų blogos paskolos gali dar labiau išaugti.
Mat dabar, esant kone nulinėms palūkanoms, bankininkai taikosi su tuo, kad sunkumų turintys klientai moka tik jas, o ne grąžina paskolas pagal grafiką. Pinigams „pabrangus“ blogų kreditų sumos gali dar išaugti.
Ekonomisto vertinimu, iš viso euro zonos bankai turi apie 2 trilijonus eurų abejotinų paskolų. Tuo metu ECB vykdoma kiekybinio skatinimo (kitaip tariant, pinigų spausdinimo) programa niekaip nepadeda įsukti ekonomikos, jos augimas lieka itin vangus, valstybes slegia milžiniškos skolos, todėl atsitiesti negali ir finansų sistema.
„Jei kas nors keleriems metams nuskristų į Marsą, sugrįžęs išvystų, kad dabartinė pinigų politika nedavė beveik jokių vaisių. Kol ekonomika augs taip lėtai, bankų problemos nedings. Žinoma, tokios krizės, kokia ištiko 2008-aisiais, niekaip neprognozuoju. Bankai dabar stabilesni, pasirengę galimiems sukrėtimams. Tačiau žemos palūkanos gniuždo finansų sektorių. Vien nuo metų pradžios bankų akcijos visoje Europoje atpigo kone 50 procentų. Tokiomis sąlygomis rinkoje pritraukti naujo kapitalo labai sunku“, – aiškino D.Folkertsas-Landau.
Liūdna prognozė
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, kad artimiausius du dešimtmečius Italijos ekonomikos laukia susilpnėjęs augimas. Naujausioje ataskaitoje TVF nurodė, kad šįmet šalies ūkio plėtra sieks nebe 1,1 proc., kaip buvo teigiama anksčiau, o vos 1 proc.
Taip pat teigiama, kad 2017-aisiais augimas taip pat sudarys maždaug 1 proc. vietoj 1,25 procento.
Anot TVF specialistų, Italija iki krizės buvusio savo augimo masto nepasieks iki pat 2025 metų.
Italijos, laikomos trečiąja pagal dydį euro zonos ekonomika, nedarbo lygis sudaro 11 proc., bankininkystės sektorių purto krizė, o pagal valstybės skolą ją lenkia tik Graikija.
Pasak TVF, ūkio atsigavimas truks ilgai, jam kils nemažai grėsmių. Tarp tokių minimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos, privertęs TVF dar praėjusią savaitę pabloginti savo prognozes dėl visos euro zonos ekonomikos augimo.
Taip pat problemų gali kelti pabėgėlių antplūdis ir sulėtėjusi pasaulinė prekyba.
TVF dar praėjusią savaitę nurodė šiemet euro zonoje laukiantis 1,6 proc. sieksiančio augimo, o 2017-aisiais rodiklis turėtų sudaryti 1,4 procento.
Dar prieš referendumą Didžiojoje Britanijoje organizacija kalbėjo, kad tiek šiais, tiek ir ateinančiais metais augimas sudarys 1,7 procento.
