Pasak Komisijos, šie gamintojai net 14 metų slaptai bendrininkavo nustatydami kainas ir vengė griežtesnių taršos taisyklių įgyvendinimo išlaidų, kurias užkrovė vartotojams.
Už konkurenciją atsakingos Komisijos narės Margrethe Vestager (Margretės Vestager) teigimu, sunkvežimių gamintojai „Daimler“, DAF, „Iveco“, MAN ir „Volvo/Renault“ šį planą slapta parengė prieš 14 metų viename „jaukiame“ Briuselio viešbutyje.
„Skiriame didžiausią baudą, kuri kada nors buvo nustatyta vienam karteliui, tačiau tam yra svarių priežasčių“, – pareiškė M. Vestager spaudos konferencijoje.
„Visų pirma, šis kartelis yra susijęs su labai didele rinka ir jis veikė labai ilgai.“
Komisijos tyrimas buvo pradėtas gavus MAN pranešimą. 2011 metais didžiųjų sunkvežimių gamintojų biuruose buvo atliktos kratos.
Be kainų nustatymo, kaltinimų sąraše taip pat minimas įmonių sudarytas slaptas susitarimas užvilkinti taršos mažinimo technologijos diegimą, o po to su juo susijusias išlaidas perkelti ant vartotojų pečių.
Šis faktas yra gėdingiausias, atsižvelgiant į tai, kad pernai rugsėjį „Volkswagen“ pripažino automobiliuose su dyzeliniais varikliais diegusi taršos bandymų rezultatus klastojusią programinę įrangą. Komisija pareiškė, kad atliekant tyrimą nenustatyta jokių sąsajų su „Volkswagen“ byla.
Didžiausia – 1 mlrd. eurų – bauda skirta Vokietijos gamintojai „Daimler“. Nyderlandų DAF skirta šiek tiek didesnė nei 750 mln. eurų bauda.
MAN būtų buvusi skirta 1,2 mlrd. eurų bauda, tačiau gamintoja jos išvengė, nes pranešė apie kartelį ir bendradarbiavo su tyrėjais.
Milžiniška bauda skirta nepraėjus nė savaitei po to, kai M. Vestager pareiškė naujus kaltinimus konkurencijos įstatymų pažeidimu JAV interneto milžinei „Google“.
Baudos penkioms Europos įmonėms skyrimas taip pat leis atremti Vašingtono kaltinimus neva M. Vestager yra nusitaikiusi tik į JAV įmones.
Pasak Komisijos, iš pradžių kartelis veikė aukščiausiais vadovybės lygmenimis ir slapti susitikimai buvo rengiami įvairiose prekybos parodose.
Tačiau 2004 metais buvo pereita prie kainų derinimo, be kita ko, ir elektroniniu paštu, per įmonių Vokietijos padalinius.
Nubaustoms įmonėms tenka 90 proc. visų Europoje pagaminamų vidutinių ir sunkiųjų sunkvežimių.
Prieš tai didžiausią baudą – 1,47 mlrd. eurų – Komisija buvo skyrusi 2012 metais. Tąkart dėl kainų nustatymo, kuris tęsėsi ištisą dešimtmetį, buvo nubausti septyni televizorių ir kompiuterių ekranų gamintojai, įskaitant „LG Electronics“ ir „Philips“.
Lietuvos vežėjus paveiks teigiamai
Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava„ vadovas Erlandas Mikėnas sakė, kad šis sprendimas gali teigiamai paveikti šalies vežėjus.
„Ekologiniai reikalavimai kyla, naujiems ekologiškiems automobiliams kelių mokesčiai nesumažėja, o mažesnio ekologiškumo automobiliams jie pakyla. Su kiekviena emisija gamintojai vis labiau motyvuoja, kad tai papildomi kaštai, automobiliai vis brango ir mes tą jautėm. Jeigu susitarimas bus išardytas, tai šis sprendimas mums padarys gerą darbą ir kainos sumažės“, – sakė E.Mikėnas.
Jis nebijo, kad dėl gautos baudos sunkvežimių gamintojai dar labiau padidins kainas. „Tai tada linkime jiems bankrotuoti ir atsiras naujų gamintojų“, – pridūrė „Linava“ vadovas.
