Venesueloje padėtis dėl gyventojų aprūpinimo pirmosios būtinybės prekėmis darosi vis blogesnė.
„Badas, realus badas, vis labiau jaučiamas kai kuriuose šalies regionuose. Šalies, kuri prieš keturis dešimtmečius buvo tarp 20 pačių turtingiausių pasaulyje“, – rašo „Bloomberg“.
Bendrovės „Datanálisis“ duomenimis, Karakaso parduotuvėse trūksta 80 proc. pirmos būtinybės prekių.
„Situacija su prekių tiekimu tampa kritine, didžioji dalis gyventojų tiesiog neranda pakankamai maisto“, – rašo „Financial Times“.
Venesuelos sostinėje žmonės, laukdami eilėje maisto, alpsta. Ne tik dėl didelių eilių, bet ir dėl išsekimo.
Saugumo tarnyboms vis sunkiau susitvarkyti su netvarka, atsirandančia dėl maisto ir kitų prekių trūkumo.
Riaušės ir plėšimai vyksta vis dažniau. Mėnesio pradžioje netoli prezidento rūmų įvyko Karakaso gyventojų ir nacionalinės gvardijos susidūrimas. Jis kilo po to, kai eilėje prie parduotuvės kelias valandas pralaukę gyventojai sužinojo, kad turėjęs atvykti sunkvežimis su prekėmis neatvažiuos.
Socialistinė valdžia problemas aiškina „ekonominiu karu“, kurį kuria dešiniosios jėgos ir verslininkai, palaikomi Vašingtono.
Liepos 11 dieną Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro krašto apsaugos ministrą Vladimirą Padrino Lopezą atsakingu už saugų tiekimą.
Tai misija, pagal kurią P.Lopezas turės gyventojus aprūpinti žemės ūkio produktais, pramonės prekėmis ir vaistais, o taip pat teks užduotis sutvarkyti visas ekonomikos sritis.
Valdžios oponentų liepą atliktas tyrimas vienoje iš valstijų parodė, kad trečdalis šalies šeštokų valgo kartą arba du per dieną, rašo „Bloomberg“.
Pusė vaikų teigė, kad bent kartą per praėjusią savaitę ėjo miegoti alkani.
Liepą šalies užsienio reikalų ministrė Delcy Gomez Rodriguez susitikimo su Amerikos valstybių organizacija metu pareiškė, kad šalyje nėra humanitarinės krizės.
Per 20 metų valdžia nusavino apie 1000 privačių bendrovių, prabrėžia „Bloomberg“. Valstybė palaiko gerokai mažesnes kainas už savikainą, todėl verslas netenka gamybos stimulo.
Apie 70 proc. prekių Venesueloje – importuotos arba sudarytos iš užsienietiškų komponentų. Po to, kai amerikiečių tualetinio popieriaus gamintojas „Kimberly-Clark“ liepos pradžioje sustabdė veiklą, nes buvo neįmanoma gauti žaliavų, valdžia nusavino fabriką.
Valdžia įdarbino vietos tiekimo ir aprūpinimo komitetus, kurie turi skirstyti maisto produktus. Tokie komitetai skirsto 70 proc. šalies maisto produktų žaliavų. Komitetas nesidalina maistu su režimo priešininkais, tvirtina opozicijos lyderiai.
„Jie turi vieną tikslą – ginti revoliuciją. O kas ne su jais ar prieš juos, tie atskiriami“, – sakė parlamento opozicijos narė Mariella Magallanes.
Kad nors kaip nors sušvelninti krizę liepos 10 dieną valdžia 12-ai valandų atidarė sieną su Kolumbija. Tuo metu 35 tūkst. žmonių per Simono Bolivaro tiltą skubėjo į Kolumbijos miesto Kukutos parduotuves.
N.Marduro, kovodamas su kontrabanda, sieną su Kolumbija uždarė dar 2015 metų rugpjūtį. Tačiau liepos pradžioje žmonės, o daugiausiai baltai apsirengusios moterys, kirto sieną, kad nusipirktų parduotuvėse maisto.
Tačiros valstijos, esančios pasienyje su Kolumbija, gubernatorius Cesaras Perezas pareiškė, kad baltai apsirengusių moterų akcija siekiama sukelti chaosą. Tačiau valdžia vis tiek sieną atidarė ne tik vienai dienai. Ji taip pat buvo atidaryta praėjusį savaitgalį, nors ankščiau buvo pranešama, kad į Kolumbiją bus galima papulti tik sekmadienį.
Savaitgalį apsipirkti į kaimyninę Kolumbiją išvyko apie 100 tūkst. venesueliečių, praneša „BBC“. Maistas buvo nešamas rankomis, be jokių automobilių, tad vietiniai policininkai padėdavo gyventojams, ypač moterims, parnešti produktus.
