Estai su latviais smarkiau nei mes taškosi pinigais internete

Lietuviai daug mažiau nei latviai ar estai yra linkę apsipirkti užsienio elektroninėse parduotuvėse – atsisiųsti iš jose įsigytų prekių. Tai atskleidė ir Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys.

Lietuviai dar gana retai apsiperka užsienio elektroninėse parduotuvėse. Jiems parankiau tai daryti savuose prekybos portaluose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuviai dar gana retai apsiperka užsienio elektroninėse parduotuvėse. Jiems parankiau tai daryti savuose prekybos portaluose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Estijoje, kuri pasižymi didžiausiais pirkimais užsienyje Baltijos šalyse, pirmoje vietoje yra užsienio elektroninės parduotuvės“, – sakė G.Bilevičius.<br>Organizatorių nuotr.
„Estijoje, kuri pasižymi didžiausiais pirkimais užsienyje Baltijos šalyse, pirmoje vietoje yra užsienio elektroninės parduotuvės“, – sakė G.Bilevičius.<br>Organizatorių nuotr.
Lietuvos rinkoje prekių pristatymo kainos yra daug mažesnės nei kitose Europos šalyse.<br>P.Mantauto nuotr.
Lietuvos rinkoje prekių pristatymo kainos yra daug mažesnės nei kitose Europos šalyse.<br>P.Mantauto nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jul 22, 2016, 10:01 AM, atnaujinta May 18, 2017, 3:43 AM

Europoje žmonės kasmet vis aktyviau naudojasi ne vietinėmis elektroninėmis parduotuvėmis, Lietuvoje šie skaičiai auga itin vangiai. Palyginti su 2013 metais, pernai vos viena procentine dalimi daugiau šalies gyventojų siuntėsi prekes iš užsienio elektroninių parduotuvių.

„Tam, kad lietuviai mažiau naudojasi užsienio elektroninėmis parduotuvėmis ir kur kas aktyviau – vietinėmis, įtaką daro kelios priežastys.

Viena, užsienyje perkant prekes, jų pristatymas yra kiek brangesnis. Lietuvos rinkoje prekių pristatymo kainos yra daug mažesnės nei kitose Europos šalyse, tad dažnai dėl to Lietuvos pirkėjams sunku skirti didesnes lėšas siuntimui iš užsienio.

Antra, užsienio elektroninės parduotuvės mokėjimus už prekes dažniausiai priima kreditinėmis kortelėmis, o mūsų šalyje tokių kortelių dar mažai naudojama.

Be to, mažesnį pirkimą užsienyje lemia ir prekių pristatymo terminai. Jie yra daug ilgesni nei prekes įsigyjant iš vietinių elektroninių parduotuvių“, – sakė tarptautinės siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2013 m. vos 10 proc. pirkėjų siuntėsi prekes iš užsienio elektroninių parduotuvių, 2014 m. ir 2015 m. – 11 proc.

Tuo tarpu Latvijoje pirkti iš užsienio elektroninių parduotuvių yra populiariau: 2013 m. tai darė 15 proc. interneto pirkėjų, o pernai – jau 19 proc. Dar didesnį polinkį pirkti užsienyje turi estai: pernai net 26 proc. interneto pirkėjų rinkosi apsipirkimą ne vietinėse elektroninėse parduotuvėse.

„Lietuvoje veikia itin stiprios vietinės elektroninės parduotuvės, todėl nėra poreikio ieškotis ir siųstis prekių iš užsienio. Tuo tarpu Estijoje nėra tokios didelės vietinės elektroninių pardavimų rinkos, tad natūralu, kad ten žmonės daugiau perka iš parduotuvių, esančių užsienyje. Žvelgiant į elektroninių parduotuvių reitingus, galime matyti, kad Estijoje, kuri pasižymi didžiausiais pirkimais užsienyje Baltijos šalyse, pirmosiose vietose yra užsienio elektroninės parduotuvės“, – sako G. Bilevičius.

Pasak G. Bilevičiaus, nedidelis lietuvių pirkimas užsienio elektroninėse parduotuvėse vietinės rinkos žaidėjams yra naudingas – mažesnė konkurencija. Vis dėlto pati rinka nepatirdama pasaulinių elektroninių milžinų „spaudimo“ kiek vangiau tobulėja ir auga, tad šiuo aspektu nukenčia ir vartotojai.

Duomenys apie Europos šalių interneto pirkėjų įpročius pirkti ne vietinėse elektroninėse parduotuvėse pateikti „Europos elektroninės komercijos ataskaitoje 2016“, joje naudojamasi „Eurostat 2016“ duomenimis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.