„Kai tau vadovauja jaunesnis, tai padeda ir pačiam išlikti jaunatviškam. Ir jei gerbiate vienas kitą, amžiaus skirtumas neturėtų sukelti jokių problemų“, – mano H.Pavlika.
Ji pabrėžė, kad reikėtų galvoti, kaip aplenkti konkurentus, o ne kiek metų viršininkui.
Tačiau ne visi taip ramiai reaguoja į jaunesnius vadovus, rašo „BBC Capital“.
Kaip rodo praėjusiais metais Indijos portale „TimesJobs“ atlikta apklausa, šioje šalyje apie 80 aukščiausios kategorijos specialistų, kurių darbo stažas – per 20 metų, norėtų dirbti vadovaujami vyresnių už save žmonių.
O 2015-aisisiais JAV atlikta vadovų apklausa (ją surengė aukščiausio lygio vadybininkų rengimo įmonė „Future Work“ ir karjeros plėtotės bendrovė „Beyond“) parodė, apie 45 proc. šio tyrimo dalyvių, kuriems per 50 metų, mano, kad jaunesnių nei 30 metų viršininkų vadovavimo patirties stygius gali neigiamai paveikti korporatyvinę kultūrą.
Tačiau vis dažniau vadovais tampa jauni žmonės, o jų pavaldinių gretose – vyresni žmonės. Ką daryti, jei jums nepatogu dirbti, kai vadovauja jums į sūnus ar dukteris tinkantis žmogus?
Pirma, atminkite, kad galbūt ne tik jūs vienas jaučiate nepatogumų.
„Daug jaunesnis viršininkas dažnai taip pat nerimauja, ypač jei jis pirmąkart turi vadovauti už save vyresniems žmonėms“, – mano Londono Imperatoriškojo koledžo verslo mokyklos dekano pavaduotojas Nelsonas Phillipsas.
Jis pridūrė, kad pirmiausia tenka būtent šia tema kalbėtis su jaunais ir daug vilčių teikiančiais specialistais, kurie pirmą kartą paskiriami į vadovo postą.
Tinklalapių ir mobiliųjų programų kūrimo bendrovės „Comrade“, įsikūrusios JAV Kalifornijos valstijoje, personalo vadovė Victoria Maitland pataria atvirai aptarti tokias situacijas, užuot apsimetus, kad nieko tokio nemalonaus nevyksta.
Antraip, pabrėžė ji, problema bus neišspręsta, ypač jei amžiaus skirtumas didelis. „Tai reikia pasakyti mandagiai. Tarkim, aš sakyčiau: „Žinau, kad mums abiem nejauku. Kaip mes galėtume spręsti šią problemą?“ – patarė V.Maitland.
Taip pat verta pripažinti, kad iš jaunimo galima daug ko išmokti, ypač technologijų srityje.
„Stebėtina, bet kiek jie visko daug gali daryti vienu metu. Jų tempas ir galimybės atrodo neišsemiami, mat technologijas jie suvokia kaip savo tęsinį. Mano kartos atstovai mokosi naudotis technologijomis ir naudoja jas dirbdami, tačiau mes mokomės ne taip greitai, o jaunimui tai atrodo įgimta. Jaunajai kartai visa tai intuityviai suprantama“, – kalbėjo V.Maitland.
Jauni vadovai dažnai ir bendrauja kitaip.
„Vyresni bendradarbiai yra linkę kalbėtis susitikę arba telefonu. O jaunesni dažniau naudoja elektronines ryšio priemones, tarkim, rašo SMS, naudojasi tekstinio bendravimo programomis ar bendrauja socialiniuose tinkluose“, – pabrėžė N.Phillipsas.
Vien pasikalbėti su viršininku nepakaks. Jūsų užduotis – perprasti šiuolaikines technologijas, rašo „BBC Capital“.
„Vyresniems darbuotojams tai gali tapti rimta problema, mat tokios bendravimo priemonės jiems gali atrodyti nenatūralios. Tačiau teks šią užduotį atlikti“, – pabrėžė N.Phillipsas.
Jokiu būdu negalima sakyti: „Tai ne man. Aš mokslus baigiau prieš 20 metų“. Reikia eiti kartu su šiuolaikiniu gyvenimu“, – moko vienas iš knygos „Kaip vadovauti vyresniems bendradarbiams“ autorius Williamsas Novelli.
Ir nesvarbu, kiek jums metų – septyniasdešimt ar dvidešimt. „Pasistenkite perprasti, kaip tapti reikalingam. Tapkite nepakeičiamas tiek, kiek tai įmanoma“, – pabrėžė jis.
„Esmė – ne amžius. Esmė – asmenybės tobulėjimas“, – įsitikinusi ir H.Pavlika.
Pasak jos, dažniausiai vyresniems priekaištaujama, kad jie nelinkę bendrauti, būna nuolat įsikibę į senoviškus darbo metodus ir nėra pasirengę permainoms.
Jūsų uždavinys – įtikinti jaunesnius, kad jie klysta.
„Reikia daug skaityti, bendrauti iki pamėlynavimo ir nebijoti naujovių“, – patarė H.Pavlika.
Galima ir dalytis savo patirtimi, tai netgi naudinga.
„Pranašumas tas, kad jūs jau šimtą kartų įveikėte tą patį kelią ir žinote, kokie metodai suveikė, o kokie – ne. Šios žinios gali labai praversti viršininkui, jei jas pateiksite kaip veiksmus siekiant gerovės kompanijai, o ne kaip bandymą paauklėti savo jauną viršininką“, – mano H.Pavlika.
Parengė Aida Murauskaitė
