Šią savaitę išplatintoje ataskaitoje TVF pažymėjo, kad masinė ekonominė migracija iš Rytų Europos per pastaruosius 25-erius metus atnešė naudos migrantus priimančioms turtingesnėms valstybėms, tačiau pristabdė augimą migrantų kilmės šalyse.
„Beveik 20 mln. žmonių paliko Rytų Europą – beveik 5,5 proc. visos populiacijos – praėjus ketvirčiui amžiaus nuo komunizmo žlugimo“, – nurodoma pranešime, kartu pažymint, jog tai neatspindi oficialios TVF pozicijos.
„Didžiulė dalis kvalifikuotų migrantų, tikėtina, atnešė naudos pagrindinėms juos priimančioms valstybėms, kartu ir visai ES“, – rašoma ataskaitoje. – Darbo jėgos nutekėjimas turi polinkį mažinti BVP vienam gyventojui tose šalyse, poveikis priklauso nuo migrantų amžiaus ir gebėjimų“.
Studijoje rašoma, kad 2012-aisiais BVP centrinėje ir pietryčių Europoje būtų augęs 7 proc. punktais, jei regiono 1995-2012 metais nebūtų paveikusi masinė migracija.
Kvalifikuota migrantų darbo jėga „prisidėjo prie fiskalinės naštos“, kylančios iš iškreipto santykio tarp dirbančiųjų ir bedarbių, nurodoma ataskaitoje.
Ji taip pat įspėja, kad aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių išvykimas galėjo sustabdyti progresą ir inovacijas tose bendruomenėse, kurias jie paliko.
Ataskaitoje pripažįstama, kad migrantų siunčiami pinigai gali „tam tikra apimtimi sušvelninti negatyvų masinės migracijos poveikį“, bet įspėjama, kad tai taip pat gali paveikti perlaidas priimančiųjų darbo etiką.
Įspėjama, kad jei prognozės išsipildys, mažesnis BVP augimo lygis dėl migracijos numatomas iki pat 2030-ųjų.
„Kaupiamasis gamybos nuostolis gali būti arti 9 proc.“, – sakoma pranešime.
Pabrėžiama, kad mažoms Baltijos valstybėms, taip pat Bulgarijai ir Rumunijai šios tendencijos, tikėtina, smogs skaudžiausiai.
Ataskaitoje siūloma, kad šalys, kenčiančios dėl didelių migrantų srautų, turėtų imtis priemonių pažaboti migraciją ir pritraukti kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų liepos pradžioje Lietuvoje buvo 2 869 690 gyventojų.
