Iki vidurvasario snūduriavusios medaus kainos ėmė kilti. Gegužę bei birželį šviežio medaus kilogramui pakakdavo 4–5 eurų. Tiek pat kainavo ir pernykštis.
Medumi prekiaujantys bitininkai vasaros pradžioje kalbėjo, kad pavasarinis medunešis buvo geras. Tačiau pastaruoju metu už medų jie jau prašo euru ar dviem daugiau. Ir negarantuoja, kad jo kaina dar nekils.
„Matydamas, kiek medaus koriuose, galiu drąsiai teigti, kad medus brangs“, – sakė Jurbarko bitininkų draugijos „Nektaras“ pirmininkas Jonas Skerys.
Nors birželio pabaigoje liepų šakos lūžo nuo žiedų, bitininkai vieni per kitus tikina, kad medaus iš jų bitės neprinešė.
Lietus nuplovė nektarą
„Blogai. Jei bitininkai neseniai iškopinėjo medų, šiuo metu būtinai turi papildomai pamaitinti bites. Aš taip pat liepos pradžioje išsukau medų tikėdamasis, kad medunešis bus neblogas. Taip nėra.
Augalai nebežydi. Kai kur liko tik nenuganytų pievų, laukuose šen bei ten dar baltuoja grikiai. Bet miškuose nėra žiedus išskleidusių augalų, o juk tokiu metu bitės juose rasdavo nektaro“, – sakė J.Skerys.
Ši vasara – pirmoji, kai dėl ES paramos – tiesioginių išmokų – ūkininkai turėjo dviem mėnesiais anksčiau nušienauti pievas. Žolę šiemet jie privalėjo nupjauti iki liepos 1 dienos.
Vis dėlto ne šis reikalavimas sutrikdė medunešį. Anot bitininko, viską sujaukė gamta.
„Prie pat mūsų avilių gausiai žydėjo liepos. Tikėjomės, kad iš jų bitės prineš medaus. Bet nuolat lijo, ir bitės negalėjo net išskristi iš avilių“, – pasakojo J.Skerys.
Jam antrino ir Anykščių rajono bitininkas Albertas Žarskus. Esą lietus nuplovė liepžiedžių nektarą: „Lijo visą liepą – per patį didįjį medunešį. Ir dabar bitės valgo susineštą medų, žvilgtelėjau į avilius – koriuose jo mažėja. Išskristi į laukus joms vis dar trukdo lietus, o ir tie augalai, kurie žydi, neišskiria nektaro.“
Kol kas – kainų įvairovė
Tad praėjusį savaitgalį Utenos turgavietėje vieni bitininkai už kilogramą medaus jau prašė 7 eurų, kiti dar parduodavo jį už 6.
J.Skerys sakė, kad už puslitrinį stiklainį – 725 gramus medaus – prašo 4 eurų. Jo nuomone, medaus pasiūla mažėja, tad garsesni bitininkai bei tie, kurie turi „Nacionalinės kokybės produkto“ sertifikatą, šiuo metu tokį kiekį medaus turėtų pardavinėti po 7–8 eurus arba po 10 eurų už kilogramą.
„Turguje neprekiauju. Žmonės visą medų išperka atvažiavę į namus. Saviems – giminėms arba kaimynams – jį parduodu po 5 eurus už kilogramą. Juk man pačiam nereikia nei laiko gaišti, nei už prekybos vietą mokėti“, – sakė A.Žarskus.
Skersuoja į rapsus
Pirmasis medunešis ypač gausus buvo tiems bitininkams, kurie gegužę bei birželį buvo išvežę avilius į žydinčius žieminių rapsų laukus.
„Tačiau rapsų medus kitoks, jis pigesnis, nes mažiau vertingas. Lietuvoje žmonėms jo skonis nėra priimtinas, bet, pavyzdžiui, vokiečiai rapsų medų labai mėgsta. Nemažai jo importuoja ir iš Lietuvos.
Teko bendrauti ir su slovėnais. Pasirodo, Slovėnijos mokslininkai yra atlikę mokslinių tyrimų, įrodžiusių, kad rapsų medus veiksmingas gydant parodontozę – dantenų ligą“, – kalbėjo J.Skerys.
Kita bėda, anot bitininko, kad dažniausiai rapsų medus būna užterštas neonikotinoidais. Jie į medų patenka kartu su nektaru, surinktu iš pesticidais nupurkštų rapsų žiedų.
„Pats buvau sukėlęs triukšmą – supykdžiau rapsus auginančius savo krašto ūkininkus. Jie dažnai purškia rapsų laukus chemikalais, tad netoliese esančiuose bitynuose bitės žūva. Tai – didelis nuostolis bitininkams. Pavyzdžiui, pernai Elnininkuose Anykščių rajone bitininkas iš 15 bičių šeimų neteko 12-os“, – sakė A.Žarskus.
Apnuodija bites
Ūkininkai privalo naudotis Žemės ūkio informacijos ir verslo centro sukurta informacine sistema – pateikti duomenis apie tai, kokį plotą, kur, kokiomis augalų apsaugos priemonėmis ir kada tiksliai ketina purkšti.
Pasak A.Žarskaus, ūkininkai tai ir daro. Nors išvengiama tiesioginio kontakto – neapipurškiamos nektarą renkančios bitės, kai kurios augalų apsaugos priemonės turi ilgalaikį, porą savaičių trunkantį poveikį. Jose esantys neonikotinoidai apnuodija bites, o kartu užteršia medų.
„Jei ūkininkai nepasako bitininkams, kokiais chemikalais purkš ir kada tai darys, chemikalai patenka ir į medų“, – sakė bitininkas.
Iš rapsų suneštą medų nesunku atskirti. Šiuo metu jis jau susicukravęs ir yra pats šviesiausias – beveik baltas.
Lietuvoje nėra reikalavimo ženklinimo etiketėse nurodyti, iš kokių augalų bitės sunešė medų. Kartais patys bitininkai tai įrašo etiketėse. Tačiau yra ir piktavalių medaus pardavėjų, kurie apgauna patiklius, patirties neturinčius pirkėjus.
