Ūkininkams šiuo metu tenka puldinėti iš vieno lauko į kitą, mat žirniai ir kviečiai subrendo kone tuo pat metu.
Žirnius būtina laiku nukirsti, antraip jie išbyrės iš ankščių. Kviečius – taip pat, nes jų kokybę gadina lietingi orai.
Grūdų supirkimo įmonės nuo praėjusios savaitės į jūrų krovinių kompanijos „Bega“ sandėlius Klaipėdos uoste suveža ūkininkų išaugintus kviečius.
Kiekvieną dieną uostamiestyje perkraunama maždaug po 150 grūdvežių.
Tačiau jau laukiama atgabenant ir žirnių.
Uostas jau pasirengęs
Antroje rugpjūčio pusėje į Indiją iš Klaipėdos bus išplukdyta pora laivų – kiekvienas su 25 tūkstančiais tonų žirnių.
Tiesa, žirnių augintojai negali lengviau atsipūsti radę puikią nišą.
„Žirnių mūsų šalyje kuliama daug. Ramiau tiems ūkininkams, kurie su grūdų prekybos įmonėmis yra sudarę išankstines sutartis.
Kitiems gali būti sunkoka viską iš karto parduoti.
Priežastis? Labai geras žirnių derlius Kanadoje, Rusijoje ir Prancūzijoje.
Visos šios valstybės – mūsų konkurentės.
Jos taip pat eksportuoja juos į Indiją, Pakistaną ir Bangladešą“, – kalbėjo įmonės „Linas Agro Group“ Baltijos grūdų prekybos skyriaus vadovas Dainius Pilkauskas.
Džiaugiasi geru derliumi
„Dirbu apie 100 hektarų žemės. Žirniais pernai buvau užsėjęs 10 hektarų, o šiemet – dvigubai daugiau. Baigiu juos nukirsti. Derlius geras – iš hektaro byra po 4 tonas“, – pasakojo Pagėgių krašto ūkininkas Raimondas Kuisys.
Žirnių supirkimo kaina šiemet keliais procentais didesnė nei pernai. Pavyzdžiui, bendrovė „Linas Agro“ šiuo metu juos iš ūkininko perka po 242 eurus už toną, pernai tokio kiekio žirnių kaina sukosi apie 210 eurų.
„Mūsų krašte žemė nėra naši, priesmėlis, tačiau žirniams ji tinka. Be to, man juos labiau patinka auginti nei rapsus. Pastaruosius dažnai tenka purkšti chemikalais, nes juos puola visokios ligos. O žirnių laukus būtina gerai nupurkšti tik nuo piktžolių“, – kalbėjo R.Kuisys.
Auginti skatina ir išmokos
Šiųmetės ūkininkų deklaracijos liudija, kad žirniais jie buvo užsėję kone 155 tūkst., pernai – 79,7 tūkst. hektarų žemės. Pupų plotai – kuklesni. Pastarosios žaliuoja 68,3 tūkst. hektarų žemės, pernai jų plotas siekė 61,6 tūkst. hektarų.
Anot grūdų prekybos įmonės „Agrosfera“ vadovo Armino Kildišiaus, laikytis sėjomainos – auginti ir baltyminius augalus – Europa mūsų ūkininkus privertė pasitelkusi ekonomines priemones. Tai – subsidijos.
Pavyzdžiui, už hektarą baltyminių augalų, tarkime, žirnių ar pupų, Lietuvos žemdirbiai gauna ne tik pagrindinę išmoką (pernai ji sukosi apie 56,7 euro), tačiau ir susietąją – apie 83,5 euro.
„Mes už žirnių toną mokame 30–40 eurų brangiau nei už pupų. Jų paklausa menkesnė, bet lengviau nuimti derlių. Todėl iš baltyminius augalus auginančių ūkininkų du trečdaliai pasirinko žirnius, likusieji – pupas“, – kalbėjo A.Kildišis.
Šiuo metu grūdų prekybos įmonės už toną žirnių moka 235–245 eurus, už pupų – apie 200–210 eurų. Kviečių supirkimo kaina sukasi apie 170 eurų.
„Jei iš hektaro prikuliama 4 tonos žirnių, o kviečių – 7 tonos, didesnį pelną šiuo metu krauna žirniai. Bet tai – loterija, nes kainą kasmet lemia derlingumas ir grūdų kokybė“, – sakė „Linas Agro Group“ atstovas D.Pilkauskas.
Eksporto kryptis – Indija
Rugpjūčio 1-ąją „Agrosfera“ jau buvo supirkusi maždaug pusę reikiamo kiekio žirnių – apie 20 tūkst. tonų.
Pasak A.Kildišiaus, Indija, Pakistanas, Šiaurės Afrikos bei Pietų Azijos valstybės žirnius superka kaip pašarinius, bet juos naudoja maistui. Užauginti Lietuvoje kone visi atsiduria ant indų stalo.
Pavyzdžiui, maždaug iš 300 tūkst. tonų mūsų šalyje nukultų žirnių pernai Lietuvos perdirbėjai įsigijo vos 5 tūkst. tonų.
Indija importuoja apie 4–5 mln. tonų žirnių. Lietuva jų nugabena apie 0,5 mln. tonų. Rusija į Indiją planuoja eksportuoti apie 2 mln. tonų, maždaug kita tiek – Kanada.
„O pupų eksporto kryptis – Egiptas, tačiau tai nėra patikima rinka. Dažnokai ten kyla sunkumų dėl mokumo“, – užsiminė D.Pilkauskas.
