Lietuvos padangėje praėjusiais metais pasiektas visų laikų skrydžių skaičiaus rekordas šiemet gali ir neišsilaikyti. Mat per pirmąjį 2016-ųjų pusmetį oro erdve pasinaudojo 110 558 lėktuvų įgulos, o tai vos 1,5 proc. daugiau negu tuo pačiu metu pernai. Tačiau bent jau kol kas vilčių yra.
Net 76,1 proc. skrydžių Lietuvos oro erdve yra tranzitiniai.
Aktyviausi – suomiai
Šiemet šalies padangėje dažniausiai galima išvysti orlaivius, kuriuos puošia Suomijos oro linijų „Finnair“ užrašas. Daugelį metų Lietuvos padangėje karaliavusi Vokietijos „Lufthansa“ jau pernai sumažino skrydžių skaičių į Rusiją, kurių dauguma driekėsi virš Lietuvos.
Šiemet „Lufthansa“ smuktelėjo į trečiąją vietą ir labai nedaug aplenkė Rusijos „Aeroflot“. Už pirmojo dešimtuko ribų šįkart liko Prancūzijos „Air France“ ir Nyderlandų KLM vežėjai.
Pasak skrydžių valdymo paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ atstovo Edmundo Ganusausko, sparčiausiai skrydžių skaičių Lietuvos oro erdvėje didino „Wizz Air“, „Finnair“, „Aeroflot“, „AirBaltic“, „Ryanair“, „Ukraine International Airlines“.
Nuo balandžio pradžios intensyviau Lietuvos oro erdve ėmė naudotis „Scandinavian Airlines“. Šios bendrovės lėktuvai iš Lietuvos keleivius skraidina į Kopenhagą, Oslą, Stokholmą. Išaugo tiesioginių skrydžių į Stokholmą skaičius, be to, šiuo maršrutu skraido orlaiviai, kuriuose telpa daugiau keleivių.
Pastarosios krypties populiarumas didėja, nes keleiviai jau įvertino galimybes iš Švedijos sostinės patogiai pasiekti tolimus Los Andželo, Honkongo, Niujorko oro uostus.
Jaučia ir terorizmo įtaką
Plečiasi ir mažų sąnaudų skrydžių bendrovė „Ryanair“: ji pranešė rudenį pradėsianti skaidyti iš Vilniaus į pagrindinį Norvegijos oro uostą Gardermoeną.
Ši bendrovė per pastaruosius penkerius metus reikšmingai išplėtė veiklą tarptautiniame Vilniaus oro uoste ir 2016-ųjų vasaros sezono metu siūlo 15 maršrutų iš Lietuvos sostinės į didžiausius Europos miestus. Tarp jų – Londonas, Paryžius, Dublinas, Roma, Milanas, Barselona, Madridas.
Pasak E.Ganusausko, prognozuoti, kaip bus ateityje, numatyti skrydžių srautus yra itin sudėtinga, nes pokyčius lemia daug veiksnių – geopolitinė padėtis, teroro aktai, streikai.
Antai dėl Prancūzijos oro eismo kontrolės sąjungų streikų Europoje buvo atšaukta ar atidėta šimtai skrydžių.
„Ryanair“ vadovybė net pateikė peticiją Europos Komisijai ir Europos Parlamentui Briuselyje, kad būtų imtasi veiksmų užtikrinant nenutrūkstamą oro eismą Europoje streikų metu.
Kitas pavyzdys – dramatiškai pasikeitusi situacija Ukrainos padangėje po to, kai rytinėje šalies dalyje buvo numuštas Malaizijos lėktuvas.
Dauguma oro bendrovių ėmė lenkti Ukrainą, ypač rytinę jos dalį.
„Skrydžių srautai pasiskirstė kitaip, ir kai kurios bendrovės – „Air India“, „Singapore Airlines“, „Pakistan International Airlines“ – ėmė skraidyti mūsų šalies oro erdve, tačiau Lietuva prarado lėktuvų skrydžius iš Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro į JAV bei Kanadą. Kol kas praradimus pavyksta kompensuoti naujais skrydžiais“, – kalbėjo E.Ganusauskas.
Populiariausias oro kelias
Tranzitu daugiausia lėktuvų skrenda 160 kilometrų ilgio oro keliu šalies pietrytinėje dalyje. Jis prasideda Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, driekiasi virš Alytaus, Vilniaus, o baigiasi Lietuvos bei Baltarusijos pasienyje.
2015 metais „Oro navigacija“ uždirbo 28,4 mln. eurų pajamų. Didžiąją dalį pinigų įmonė surenka iš užsienio oro kompanijų.
Vienas svarbiausių kriterijų skaičiuojant mokestį yra orlaivio masė, todėl, tarkime, „Boeing 737“ skrydis populiariausiu Lietuvos oro keliu kainuoja apie 75 eurus, o didžiojo „Boeing 747“ – maždaug 200 eurų.
2013 metais Lietuvos oro erdve pasinaudojo 213,6, 2014 m. – 227, o 2015-aisias – 227,3 tūkst. orlaivių įgulų.
Dažniausiai naudojasi Lietuvos oro erdve (proc.)*
1. „Finnair“ (Suomija) 10,42
2. „Air Baltic“ (Latvija) 8,11
3. „Lufthansa“ (Vokietija) 7,94
4. „Aeroflot“ (Rusija) 7,9
5. „Ryanair“ (Airija) 5,08
6. „Rossiya“ (Rusija) 3,59
7. „Wizz Air“ (Vengrija) 3,41
8. „Turkish Airlines“ (Turkija) 2,60
9. „Scandinavian Airlines“ (Skandinavijos šalys) 2,51
10. „Lot“ (Lenkija) 2,17
* 2016 m. pirmojo pusmečio duomenys. Skaičiuojama pagal virš Lietuvos praskridusių lėktuvų skaičių.
Šaltinis: VĮ „Oro navigacija“
