Kokia mėsa – ypač maistinga, bet žmonės jos dar nepamėgo?

Nors triušių laikymo sąlygos

Lietuvoje šiuo metu triušius augina vos pustrečio tūkstančio smulkių ūkių.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvoje šiuo metu triušius augina vos pustrečio tūkstančio smulkių ūkių.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvoje šiuo metu triušius augina vos pustrečio tūkstančio smulkių ūkių.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvoje šiuo metu triušius augina vos pustrečio tūkstančio smulkių ūkių.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvoje šiuo metu triušius augina vos pustrečio tūkstančio smulkių ūkių.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Lietuvoje šiuo metu triušius augina vos pustrečio tūkstančio smulkių ūkių.<br>A.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 4, 2016, 4:46 PM, atnaujinta May 16, 2017, 9:10 PM

Lietuvoje triušienos suvartojama gerokai mažiau nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Nes ši mėsa – gana brangi, tad dar nedaug žmonių jos gali įsigyti. Pavyzdžiui, augintojai triušio skerdieną parduoda maždaug po 10-12 eurų. Parduotuvėse ši kaina gerokai aukštesnė.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2016 m. Lietuvoje buvo registruota 2460 triušių augintojų, laikančių 73 786 triušius. Palyginti su praėjusiais metais, triušių skaičius sumažėjo. Vis dėlto kokių nors objektyvių veiksnių, darančių įtaką triušių skaičiaus kitimui, nėra.

Suskaičiuoti triušius nėra lengva užduotis. Šie kailiniai žvėreliai Lietuvoje pradėti registruoti 2012 metais, tačiau tai daryti jų augintojai neprivalo.

Be to triušiai yra vislūs, todėl ir jų skaičius nuolatos kinta.

Priklausomai nuo veislės, viena patelė per metus gali atsivesti 3-6 triušiukų vadas. Vienoje vadoje gali būti nuo 1 iki 11 triušiukų. Vos per metus triušių skaičius gali smarkiai pakisti. Deja, patys gyventojai irgi neskuba registruoti savo augintinių, todėl tikslūs skaičiai gali būti didesni.

Triušiena – maistinga. Joje yra labai daug baltymų, mažai cholesterolio ir gana daug geležies, todėl ji vertingesnė nei kitų gyvūnų mėsa. Kadangi ji ganėtinai lengvai virškinama, ją rekomenduojama valgyti vaikams ir sveikatos sutrikimų turintiems suaugusiems, pavyzdžiui, turintiems aukštą kraujo spaudimą, kenčiantiems nuo įvairių alergijų, mažakraujystės ar kepenų ligų.

Triušių auginimas Lietuvoje nėra itin populiarus užsiėmimas ir paprastai tuo verčiasi pavieniai ūkiai. 90 proc. visos triušienos rinkos sudaro smulkieji gamintojai.

Lietuvoje yra apie 10 veislynų, auginančių po 1000 ir daugiau triušių.

Populiariausios veislės: Belgijos milžinai, Vienos mėlynieji, Prancūzų avinai, Burgundijos, Kalifornijos, Naujosios Zelandijos baltieji ir kiti.

Pasaulyje suskaičiuojama net keli šimtai triušių veislių. Jos skirstomos į mėsines, kailines ir mėsines-kailines. Taip pat pagal svorį ir plauko ilgį. Smulkių veislių triušiai gali sverti 2,5-3,3 kilogramo, o stambiųjų – 7-8 kilogramus. Stambiųjų pasaulyje karaliauja Belgijos milžinai, kurie auginami mėsai.

Nors auginti triušius nesudėtinga ir nereikalauja didelių pradinių investicijų, didelio proveržio triušininkystės srityje Lietuvoje kol kas nebuvo.

Triušiena yra ganėtinai specifinis produktas, kurio paklausa beveik nekinta.

Tačiau šalyje vis labiau plintant sveikos mitybos idėjoms susidomėjimas triušiena ir jos paklausa po truputį auga.

Specialistų vertinimu, triušienos vartojimas kitose Europos šalyse yra keletą ar net keliolika kartų didesnis nei Lietuvoje.

Triušių auginimas itin populiarus Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje. Kaip teigia triušių augintojai, mūsų šalyje šis produktas dar tik atranda kelią į pirkėjų namus. Tiesa, tam nemažai įtakos turi ir didoka kaina. Kilogramas triušienos parduotuvėse kainuoja apie 15 eurų. Visgi šalyje auginamų triušių ne visada pakanka užtikrinti net ir nedidelę paklausą.

Žemės ūkio ministerijos teigimu, triušininkystė Lietuvoje turi neblogų perspektyvų ir augintojų ilgainiui turėtų tik daugėti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.