Socialiniuose tinkluose žmonės netyla. Tiesa, jiems neypatingai rūpi bakterijos, jiems įdomiau, kur bus dedamos tonos galimai sveikatai pavojingų šaldytų koldūnų, blynelių, čeburėkų ir pan.
„Jūs tik įsivaizduokit, kiek žmonių pamaitinti būtų galima su tiek maisto. Visokiems bomželiams ir babytėms nesvarbios bakterijos, svarbiau, kad pilvas pilnas. O dabar išmes arba sudegins. Ir kas iš to?“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė vyriškis, prie teksto patalpinęs teisėsaugos tyrime dėl prekybos poveikiu figūruojančio Petro Gražulio veidu papuoštų „Judex“ koldūnų nuotrauką.
Rodos, tai tik dar vienas įrašas „Facebook“, tačiau jis verčia susimąstyti – kas gi iš tikro nutiks visai „Judex“ produkcijai? Juk platinti jos toliau – negalima.
Radus pažeidimų privalu sunaikinti
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vyriausioji patarė Jurgita Savickaitė teigė, kad šiuo metu, kol vyksta tyrimas ir įmonės veikla yra sustabdyta, nevyksta ir jos produkcijos realizavimas iš sandėlių.
„Gavus tyrimų rezultatus ir juos įvertinus, bus priimti atitinkami sprendimai. Pažymėtina, kad bet kurio tyrimo eigoje, nustačius žmonių maistui netinkamų produktų, juos uždraudžiama tiekti rinkai – įmonė privalo juos sunaikinti“, – sakė J. Savickaitė.
Tai, ar „Judex“ produkcija bus surinkta iš prekybos vietų, priklausys nuo tyrimų rezultatų.
Naikinimui skelbs konkursą?
Vartojimui netinkami maisto produktai naikinami specializuotose įmonėse. Viena tokių – „Horeca sprendimai“. Įmonės pardavimų vadovas Laurynas Rinkevičius sakė, kad jie seka „Judex“ istoriją ir yra pasiruošę prisiimti atsakomybę už tonų šaldytų koldūnų ir kitos produkcijos sunaikinimą.
„Jeigu mes laimėtumėme konkursą, visa jų produkcija pakliūtų pas mus. Mes stebime šios įmonės situaciją ir esant reikalui tikrai pateiksime savo pasiūlymą dėl prekių utilizavimo“, – sakė L. Rinkevičius.
Gera žinia ta, kad mokesčių mokėtojams sveikatai pavojingos produkcijos naikinimo išlaidų padengti nereikės. J. Savickaitės teigimu, už nesaugių produktų sunaikinimą yra atsakingas tokių produktų gamintojas arba importuotojas. „Kaina – dviejų ūkio subjektų susitarimo reikalas“, – sakė J. Savickaitė.
Jei konkursą produkcijos naikinimui laimėtų L. Rinkevičiaus vadovaujama įmonė, pavojingieji šaldyti produktai būtų perdirbti į biodujas.
Gali reikalauti atlygio
Tačiau ką daryti tiems, pas kuriuos šaldymo kameroje guli jau seniau nupirkti „Judex“ koldūnai? Pasirodo viskas gali baigtis ne tik koldūnų išmetimu.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojos Neringos Baronienės sakė: „Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, nustačius, kad į rinką pateikti produktai buvo nesaugūs, vartotojai turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą sumą bei atlyginti dėl netinkamos kokybės produktų atsiradusią žalą.
Šiuo atveju vartotojas, įsigijęs nekokybišką maisto produktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo pasirinktą reikalavimą.“
Jei per 14 kalendorinių dienų nuo raštiško kreipimosi vartotojui nebus pateiktas atsakymas arba pardavėjo atsakymas vartotojo netenkins, pastarasis turi teisę kreiptis s į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimo alternatyvia ginčų nagrinėjimo tvarka.
